BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Daktare, pažiūrėk, mano krūtinėj va tokia didžiulė skylė.
Aš noriu dainuoti iš laimės virtuvėje pusę septynių ryto.
Turbūt tai beprotybė, stogas važiuoja, vėliavas aukštai iškėlęs.
Bet man nebaisu, daktare, nekraujuoja ir beveik neskauda…
Net patogu sakyčiau - stebėti kaip plaka širdis, pulsą skaičiuoti.
Taigi neskubėk jos užsiūti, daktare, tegul…
Daktare, ar tai dėl to, kad aš galbūt nežinau žaidimo taisyklių?
Jaučiu savo viduje stebuklingą neegzistuojantį pasaulį.
Ten pilys iš auksinių ir purpurinių plunksninių debesų,
Ten galima į dangų, lyg šiltą pieną, panardinti delnus.
Žiūrėk, kai nusirengiu palaidinę iš ten sklinda šviesa,
Man rodos, ji skleidžiasi ant odos ir ištirpsta ore.
Ar matai spindulį, šaunantį tiesiai iš mano širdies į zenitą?
Aš galvojau, kad jis pastebimas visiems, betgi ne
Meluoja man intonacijos, gestai, žodžiai ir žvilgsniai.
O tu vis tiek niekam papasakoti negali, taigi deja…
Ar jau reikia pradėti rūpintis normaliu spaudimu, lygiu pulsu?
Nuramink, daktare, juk pats matai kaip užpildo plaučius,
Širdį, visą kraujo apytaką - ten siaučia pavasarinė audra.
Aš nenoriu narkozės. Pasakyk man, kad meilė negydoma, daktare.

~

Patiko (3)

Rodyk draugams

Komentuokite