BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Vasaris 2013 archyvas

Nusišoviau, prasigėriau, pavargau ir mečiau rašyti,

Su visais susipykt sugebėjau, įsipyliau dar penkiasdešimt,

Pamiršau kaip taikytis, gėdijausi prašyti, priėmiau už gryną.

Dieve, argi ieškojau laimės? Tiesiog parašyk receptą “Išgyventi”,

Kuriame nėra punktų: išnešti šiukšles,
nušluoti šešėlius,
barstyti minutes lyg cukrų.

Išgyventi iki rytojaus. Štai pagrindinis stimulas.

Aš pati sau laukimo salė. Pagirk mane už pastangas.

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »

Meilė, lyg Dovydo žvaigždė nubraižyta ant mano nugaros, traukia į save visas kulkas, įskaitant ir tas, kurios buvo skirtos ne man. Netgi tie, kurie anksčiau buvo man abejingi ima ją matyti ir jaučia nepaaiškinamą pagundą sužeisti mane.

Ir vieną dieną dievas, kuris šiaip jau yra mielaširdingas, tarp pilkų žemės šešėlių įžiūrėjęs tos prakeiktos žvaigždės spindėjimą, neatsisakys savo dieviškos teisės pasiųsti man savo violetinį žaibą. Žaibą- kuris perskros ir žvaigždę, ir odą, ir krūtinę ir, atsispindėjęs nuo medaliono, kurį nešioju pasikabinusi ant kaklo, susiras mano širdį ir sudaužys ją į šipulius.

Tai neišvengiama. Todėl kol ji, toji žvaigždė, žėri ir degina mažiausiai apsaugotą kūno vietą tarp mano menčių, aš galiu tik melstis- tik ne dabar, prašau dar ne dabar…

Ir tik tuomet, kada tu, priėjęs iš nugaros, apkabini mane ir, apsivijęs rankomis, priglaudi prie savo krūtinės, aš jaučiuosi saugi.

(karta metro)

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »

Rudos akys. Rudos akys su auksiniais spindulėliais ir gyvybingais medaus sūkuriais žiūri į mane. Spalva kaitaliojasi ir spindi. Tu mane hipnotizuoji. Tavo žvilgsnis- lėtas, viliojantis kyla mano kojomis. Tu stovi nejudėdamas kitoje sausakimšos ir triukšmingos patalpos pusėje ir vis dėlto aš jaučiu tavo rankas ant savo odos, tavo pirštus lengvai slystančius mano nugara. Šiurpuliukai kutena mano odą, kai tavo žvilgsnis nuslysta mano klubais ir kildamas aukštyn, susitinka su manuoju.

„Ar man tęsti?“- paklausi be žodžių. Tavo lūpos nesujuda, tačiau aš aiškiai išskaitau klausimą tavo akyse, tarsi būtum kimiai sušnabždėjęs man į ausį. Proto žaidimai. Juos tu išmanai puikiai. Aš negaliu atplėšti savo akių nuo tavųjų- rusenančių, metančių iššūkį.

Kažkur iš toli mane pasiekia jo balsas. Pakeliu akis į jį, stovintį šalia manęs, vis dar nesuprasdama, ką jis man sako. Jis paliečia mano ranką. Tiesioginis jo ir mano rankos kontaktas tave paveikia labiau nei mane. Tavo žandikaulis sukąstas, žvilgsnis praradęs žaismingumą. Proto žaidimai. Aš pradedu mokytis.

Aš nusišypsau jam mandagiai. Taip, šiandien mes kartu. Teoriškai. Jis mane pakvietė, aš sutikau. Tačiau nuoširdžiai manau, kad jis nesupranta jog tarp mūsų nėra nieko bendra. O tarp tavęs ir manęs? Turbūt ne. Mes abu ir mūsų gyvenimo būdas per daug skirtingi. Bet kaip ten bebūtų, uždanga jau pakelta ir mudviejų spektaklis jau prasidėjęs.

Tu pabučiuoji ją. Aš stengiuosi atsiriboti nuo to keisto išdavystės, nusivylimo ir gėdos jausmo, atvirai priimti tavo žodžius, kad mudu nepadarėme nieko neteisingo ir niekam nuo to blogiau nebuvo. Aš buvau naivi. Tą naktį tu pavadinai mane ypatinga. Dabar žinau, kad nesu tokia. Tu sužaidei žaidimą, tu laimėjai.

Ji pakreipia galvą, kad galėtum pasiekti kaklą. Meti žvilgsnį į mane, bet aš nenuleidžiu nuo jūsų akių. Juk tau tai patinka, ane? Prašom.

Neatrodai patenkintas. Tavo žvilgsnis pasikeičia. Alkanos akys žiūri tiesiai į manąsias. Tavo pirštai lėtai slysta jos nuoga ranka ir mano oda pašiurpsta. Tik tu gali turėti dvi merginas vienu bučiniu, vienu prisilietimu. Stebiuosi, ar kada nors turėjau tavo visą, nepadalytą dėmesį? Keista, juk kiekvieną kartą priversdavai mane jaustis vienintele. Iš kur to išmokai?

-Atnešti tau ko nors išgerti?- paklausia jis ir aš vėl nusišypsau atsiprašomai.

-Ką nors nelabai stipraus, ačiū,- atsakau.

Jis pasijunta geriau, turėdamas ką veikti, gelbstint šį žlungantį pasimatymą ir įsimaišo į minią. Jaučiuosi kalta. Kaip tau tai pavyksta? Atvirai apgaudinėti žmones ir niekada nejausti nei mažiausio kaltės trupinėlio. Nukreipiu žvilgsnį atgal. Tavęs ten jau nebėra.

-Sveika, gerai leidi laiką? Netikėtai pagauta net suvirpu. Atsisuku, permetu žvilgsniu tavo rūbus, veidą. Nepriekaištinga, kaip visada. Idealu, staiga prisimenu tave su daug mažiau drabužių, iš viso be jų. Mano akys pradeda lakstyti minioje ieškodamos jo, man reikia apsaugos, kažko tarp mudviejų, barjero. Tu per daug arti, labai per arti. Mano širdis lekia šuoliais.

-Iš kur pažįsti jį?- vos paniuręs tonas, kuriuo ištari tą sakinį, beveik priverčia mane nusišypsoti. To negali būti, ar gali?

-Buvome susitikę viename renginyje, pameni?- atsakau.

-O taip, taip. Nukreipi žvilgsnį nuo manęs, dėdamasis abejingu.

-Jis paliko tau gerą įspūdį?- klausi įžūliai, po sarkazmu slėpdamas pavydo gaidelę. Ir jeigu nebūčiau supratus to dabar, kitas tavo komentaras paaiškintų viską.

-Jis truputį trenktas, ar žinai, kad jis trenktas? Su kiekvienu tavo žodžiu jaučiuosi mažiau kvaila, jaučiuosi stipresnė.

-Ne,- atsakau trumpai.

Tu negali tuo patikėti. Aš niekada nežinojau, kad vienas žodis gali būti toks galingas. Galbūt niekas nėra pasakęs tau jo anksčiau? Neberandi ką atsakyti. Pradedu jaustis vis geriau. Proto žaidimai gali būti tokie įtraukiantys.

-Eime,- tu stipriai sugriebi mane už riešo ir tempiesi paskui save skersai šokių aikštelę, braudamasis per žmonių jūrą. Seku paskui, šią akimirką nesirūpindama kur. Išeiname į koridorių ir tavo geležinis gniaužtas atsileidžia, kai įspraudi mane į kampą. Aš atsiremiu nugara į sieną.

-Atrodai nuostabiai.- Prisispaudi prie manęs visu kūnu. Sunkiai ryju seiles, kol tavo šiltas kvėpavimas degina mano ausį. Vienas sakinys ir pergalė vėl tavo rankose, vienas sakinys ir užmirštu, kad prieš kelias sekundes buvo atvirkščiai.

Tu pabučiuoji mane anksčiau nei surezgu atsakymą. Tavo lūpos švelnios, nekantrios, mano- sumišusios. Aš ragauju viskio ir kavos užuominą ant tavo liežuvio. Taip lengva užsimiršti. Taip lengva prarasti save tavyje, kada mano pirštai nekantriai skęsta tavo plaukuose. Viskas išnyko. Viskas. Likai tik tu ir dar kažkas kita. Akivaizdus jos saldžių kvepalų pėdsakas ant tavo odos.

Aš atsimerkiu ir atstumiu tave.

-Liaukis,- sakau. Tu vaipaisi. Tu labai gerai žinai, kaip veiki mane. Tu beveik priverti mane pamiršti, kad aš lygiai tai pat veikiu tave. Tai yra mano silpnybė ir mano jėga. Sunku priešintis, kada tu nusprendi pasiekti savo tikslą. Tačiau šiąnakt aš neketinu pasiduoti.

Tu, aišku, tuo nepatikėjai. Tu jau pajutai tą spragtelėjimą, tą žaismingumą, geismą kai mūsų lūpos susitiko. Bandau suimti save į rankas, tarp bučinių atgauti sveiką protą. Pastebėjai. Bandai akiplėšiškai lenktis prie mano kaklo, tačiau aš nusigręžiu.

Tavo rankos nusileidžia man ant klubų. –Važiuojam iš čia,- švelniai pasakai.

-Kur?

-Pas tave. Pas mane. Į bet kurį viešbutį.

Tu jau spėjai pagalvoti apie tai, ane?

-Aš čia turiu pasimatymą,- primenu. Tu, nepatenkintas atsakymu, ranka kelis kartus persibrauki plaukus nusivylęs, akyse susierzinimas. Tu net nesistengi pastebėti, kad esi lygiai tokioje pačioje situacijoje ir ten viduj tavęs laukia ji.

-Man tai nepatinka,- sakai. Aš matau, kad tau nepatinka. Stengiuosi neišsišiepti.

-Nepatinka kas?- skatinu tave. Aš niekada nelaikiau savęs kažkuo, kam patiktų priremti kitą žmogų prie sienos. Tačiau aš meluočiau sau, jeigu dabar pasakyčiau, jog man nėra smagu dėl to, kad tu pakliuvai į spąstus. Aš nepaleisiu tokios progos. Tu negali manęs turėti šiąnakt. Kaip pasiklojai, taip ir miegok.

Neviltis tavo akyse kurią mačiau iki šiol pasikeičia kažkuo kitu. Tai tave trikdo ir tau tai nepatinka. Tave trikdo, pats faktas, kad tai tave trikdo. Ir tu pripažįsti tai. Aš matau tai tavo akyse, mano širdis džiūgauja.

-Mėgaukis vakarėliu,- pasakau, nusisukdama nuo tavęs, ir grįžusi į salę įsimaišau tarp žmonių. Nebejausdama tavo žvilgsnio ant savo nugaros, galiu pasidžiaugti pergale. Tačiau kartus prieskonis nepalieka saldaus pasitenkinimo. Galų gale aš taip noriu tavęs. Niekas nepasikeitė.

Proto žaidimai. Jie visada palieka sužeistų. Kaip ilgai mes juos tęsime? Aš nežinau. Galbūt uždanga niekuomet nenusileis. Šią naktį aš laimėjau. Rytoj tu visas būsi mano. O kas paskui? Nenoriu apie tai galvoti.

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »