BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Birželis 2013 archyvas

Viską gali išdeginti vienintelio delno prisilietimas.

O taip norisi išgyventi meilės aplamdytai.

Mintims nerimstant paryčiu.

O štai čainikui ši mano išpažintis visai nepatinka.

Jis strakalioja, ūžia, burbuliuoja, verdančiu vandeniu spjaudosi.

- Na ko gi tu, mergaite mano,- sako:

- Gyventi paprasta.

O už pečių stovi šešėliai. Kaip futbolo aikštėj- keturi šešėliai, keturios pasaulio kryptys. Šešėliai mylėtų, mylimų, užmirštų, nepamirštamų, nekenčiamų, apgailėtinų. Tų, kurie iš dalies sukūrė mane, savo neveiklumu, silpnavališkumu, abejingumu lietėsi prie mano gyvenimo. Nekalbant apie tuos žavius, stiprius, protingus, drąsius. Tačiau apie juos aš negalvoju paryčiais. Apie juos aš paprastai šypsausi tyliai arba tyliai verkiu.

Labanakt.

P.S. O ryte išvirsiu košės dviems. Gyventi paprasta.

Rodyk draugams

Comments Komentavo 4 »

Vaikystėje man atrodė, kad balionai, tai kažkas “iš dūšios” (tada man juos pūsdavo burna). Ir dabar dar nesu tikra. Juk kažkas pripildo juos savo kvėpavimu ir jeigu tokį balioną paleisi, tai nežinia kas gali atsitikti. Aš visada balioną laikydavau stipriai, net siūlą apsivyniodavau aplink pirštą. Dėl viso pikto. /I.B./

Tas jausmas,

Kad kažkas žiūri tau į nugarą

Niekada neapgauna.

Atsigręžk, nagi, atsigręžk

Šnabžda jis į kaklą,

Žadindamas smalsumą ir šaltį stubure.

Ir štai požeminės perėjos palubėje

Sustingęs žalias balionėlis

Pilnas savo tuštumos (?)

Ir be manęs perėjoje

Nei gyvos dvasios…

————————–

Rodyk draugams

Comments Komentavo 3 »

Šiandieną mane, grįžtančią į darbą šiek tiek vėliau nei paprastai po pietų (užtrukau su asmeniniais reikalais valdiškuose namuose), pasitiko katė. Juodai balta nevalkataujanti katė su antkakliu nuo blusų pasitiko mane daugiaaukščio biurų pastato ketvirto aukšto koridoriuje. Pasitiko ir pasakė man viską ką galvoja apie žmoniją. Kol viliojausi ją į pirmą aukštą prie pagrindinių durų, man teko išklausyti, kad žmonės tai egoistiška banda paranojinių idiotų ir biurokratų, kuriems reikalinga apsauga nuo jų pačių. Ir netgi tada, kai aš jau laikau jai atidarytas duris į laisvę, ji sustojo, apsidairė ir pasakė man, kad nors ir yra dėkinga, jos nuomonė apie žmones nei kiek nepasikeitė. Aš žinoma galėjau atsikirsti, ką aš manau apie kates, kurios šlaistosi koridoriais į kuriuos įėjimas katėms aiškiai nenumatytas, bet nutariau patylėti. Galų gale aš juk protingesnė ir įžvelgiu kokia ji teisi iš esmės…

Dar prisiminiau ankstyvą pavasarį, kai grįžusi prie namų durų radau sustingusį žiurkės kūnelį. Mano katė, kaip tikra indėnė, viską man papasakojo sušokdama ritualinį šokį. Ji šokinėjo po pievelę, laiptais ir prie garažo, barškindama tą lavonėlį į apšalusias trinkeles ir rodė: „o aš tokia sau sėdžiu čia, o ji tokia bėga, o aš pasislėpiau, o paskui kaip šokau, kaip dėjau. O paskui paleidau ją, ji pasidiorgino ir mėgino bėgti, o aš į vyšnią įšokau ir kaip batmanas žemyn tik vjiiuuuu, ir galas jai.“

Žodžiu supratau kiekvieną žodį.

Rodyk draugams

Comments 1 komentaras »

O galėjau ateiti,

Apsivilkusi naują suknelę,

Nereikalinga dovana nešina.

Nusirengti.

Būti ant viršaus.

Bet stoviu vonioje

Su žirklėmis rankoje

Ir, galvodama apie

Netikėtų praregėjimų girliandą,

Prieš veidrodį

Lyginuosi kirpčiukus.

—————————-

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »

Pas mane viskas tvarkoje.

Aplink mane ideali tvarka.

Ideali tvarka yra labai aktuali, kada esi apsirengusi baltai, teisingai?

Todėl aš dar ir labai teisinga.

-Va matai,- sakau aš jam. -Kokia aš šiandieną teisinga. Savo intonacija signalizuodama, kad prieš 20 minučių jis pažadėjo, kad jau už minutės „va tuoj tuoj“ išjungs tą savo Dotą.

-Taip,- sako jis man. -Savo baltumu tu atvirkščiai proporcinga viso pasaulio neteisybei.

Velnias griebtų tą mano tvarką.

Velnias griebtų tą mano teisingumą.

Kas per chujnia, galvoju. Kas per „jauskis baltai ir nieko nereikalauk“?

Einu persirengti.

*

Mano spintoje yra viena lentyna, kurioje slepiasi nenešiojami rūbai. Jie pasiskirstę į dvi grupes.

Pirma grupė kodiniu pavadinimu: „oj koks fainuolis, puikiai tiks kaip bus vėsoka“. Taigi čia kokie penki mergaitiškai-pūkuotai-ryškūs sintetiniai megztukai, niekada neužsivilkti ir gulėsiantys amžinai, nes net kandys jų nenori.

Antra grupė daug skaitlingesnė. Tai rūbai pirkti „vietoj to, kai nerandu ko noriu ir/arba kai neturiu pinigų“. Pavyzdžiui planuoju pirkti tamsiai mėlyną sijoną, o grįžtu su oranžiniu sarafanu. Kodėl? O todėl. Drabužėliai „vietoj to“ kaip taisyklė būna nukainuoti ir labai seksualūs. Būtent dėl to jų niekada nevilkiu, nes tik persirengimo kabinoje jie puikiai tinka. Tačiau vos palikus tą užburtą erdvę, bac ir įvyksta blogiausia: rūbas persikreipia, ištįsta, susiaurėja ir nustoja iš manęs daryti podiumu žengiantį modelį.

Bet pirkimo momentu apima kažkoks nesveikas žaismingumas ir atrodo, jeigu dabar išeisiu iš šitos parduotuvės tuščiomis rankomis, tai bus ženklas, jog visi pasaulio džiaugsmai prabėgo kažkur pro šalį manęs nepalietę. Ir tik namuose apima šokas- kaip? Kaip galima tokį daiktą parnešti į šeimą? Atsakymo aš vis dar nežinau.

Tačiau nenusimenu. Jeigu gatvėje mane staiga sustabdys koks pasaulinio garso režisierius ir pakvies nusifilmuoti būsimo blokbasterio masinėje scenoje gatvės klouno rolėje, aš pasiruošusi. Oranžinį sarafaną jau turiu.

Beje, pavadinime truputį sumelavau.

Rodyk draugams

Comments Komentavo 8 »

Dėkoju tau už šiltą ir aistringą vakarą,

Šią naktį tavo glėbyje mane užklupo vasara.

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »