BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Liepa 2013 archyvas

o per naktį tikrai nesustorėjau- dainavo toks vienas ne visai protingas Meškiukas iš vaikystėje labai mano mylimos A. Milno knygelės. Jis turėjo tokį talentą, kaip mėgstama sakyti “ką matau, tą dainuoju”. Aš irgi jį turiu. Aišku neplėšiu visa gerkle dainuškų ir posmų, bet jeigu yra momentas ir jis mane kabina, mintyse greit susidėlioju jį į kelias eilutes. Žinoma tai būna visiškas niekalas, tuoj pat ir pamirštamas.
Tai va, šį gražų rytą, gerdama kavą ir neramiai mintydama, ar tikrai nei trupučio nesustorėjau, atsidariau blogą ir ėmiau skaityti. Dažnai būna, kad tenka perskaityti kelis kartus tą patį, kad suprasčiau, ką autorius norėjo pasakyti, o jeigu ir nesupratau, tiesiog įsivaizduoti, kad aprašytas būtent man patinkančio scenarijaus variantas. Mano šviesios galvos tai netrikdo :) (Čia žiūriu, tuoj gausis nedidelė įžanga įrašui tema “100 faktų apie mane”, kurio prižadu niekada neparašysiu.)
Taigi nenukrypstam, kaip jau sakiau skaičiau blogą ir sutikau žavingą įrašą pavadinimu “Čia tiems, kurie šiandien stiprūs arba silpnadvasiai”, specialiai nenurodau blogerės vardo, kad nepagalvotumėte, kad tai koks pigus pijaras, be to čia pesnia* ne apie ją, o apie mane. (Pesnia*- rusiškai daina.)
Dabar pasakysiu, ką ir norėjau pasakyti, skaičiau ją, skaičiau ir įvyko tas minėtasis BAM! Mintys savarankiškai nuplaukė į šoną nuo temos, bet aš jas užrašiau. Ir smegenų kamputyje kirba suvokimas, kad biškelį esmės pagavau. O jeigu ir ne, tai kas man jaunai, durnai, nevedusiai.
Endžoi:
Iš tiesų tai niekam daugiau tu gyvenime ir nerūpi
Išskyrus vagį, sadistą, prievartautoją ir šiaip pamišėlį
Juos jaudina ta pati tavo būsena- kūnas, siela ir pinigai
Kaip jie kinta, kaip juos užfiksuoti, jiems įdomu tik tai.
Ir jeigu tau kas nors gatvėje staiga gražiai nusišypso
Ne katė ir ne šuo, ne vaikinas iš reklaminio stendo
Bėk nesidairydama atgal, bėki greit ir toli,
Nes už pasitikėjimą baudžiama skaudžiai- mirtimi.
Ir nebandyk to patikrinti, patikėk, nėra jokio reikalo.

Rodyk draugams

Comments 1 komentaras »

Ar gerai ieškojai, širdele? Visur pažiūrėjai? Po lova ir virtuvėj, vazelėje su džiovintais žiedlapiais, tarp senų suvenyrų ir mylimų knygų? Galbūt ji pasislėpė dėžutėje su siuvinėjimo siūlais, stalčiuje tarp moteriškų žurnalų, kompiuterio stale, tarp bižuterijos išbarstytos prie veidrodžio ar tarp saugomų laiškų? Gal ji iš vis ne namie, o parduotuvėje, kur suknelės tokios gražios, kad tikrai nesunku surasti tą laimingąją. Sako, kai kurie darbe ją atranda. Parke ji kartais sutinkama. O pameni, vieną kartą Laisvės alėjoje su ja susipažinai. Kino salėje ji tikrai yra. Arba kepyklėlėje tarp pyragaičių, galinčių padaryti tave laiminga, neilgam, bet užtikrintai. Apsilankyk botanikos sode, juk paskutinį kartą ją ten matė. Negali būti, kad jos niekur nėra. Tu, man atrodo, sukčiauji, apgaudinėji save ir mane, puikiai žinai kur ją palikai tik nenori prisipažinti. Apsispręsk, mieloji, galbūt tu ne laimės ieškai, o ko nors kito. Ak, meilės, sakai. Ir ką, niekur nėra? Na gerai, o po lova žiūrėjai?…

Rodyk draugams

Comments Komentavo 2 »

Mes ilgaausiai pliušiniai zuikučiai, įrašyti į begalę statistikų, prikimšti įvairiausių devaisų ir patirties ieškoti tamsoje. Arčiau kaip sms’as neįsileidžiame į aptvertą širdies teritoriją. Bet kartais mėnuliui kraupiai žiūrint į langą, mes imam ir pagauname signalą. Tarytum personalinį satori. Tada jau kabinamės, nors ir mažuoju piršteliu, už kiekvieno praslystančio momento.

Išsitrynusi jau riba. Tolimas? Artimas?

Žmogaus pasienis- susvetimėjimas.

Bereikšmius žodžius tariam bespalviais balsais.

Krantas ne krantas- sala ne sala- tiktai

Pastovia valios jėga, tik tikėjimu, viltimi

Priverčiam plaukti debesis.

Ir vadinam dangaus valdovais save,

Ir bijom viens kito- išduoti- ne kartą išdavę.

Ar tai meilė mus verčia judėti? Nes viltis juk akla.

Bet štai krantas tas, kur debesys plaukia laisvai,

Ir medžiai linksta prie vandens, kaip ir mes

Siekiame siekiame, gal šį kartą ir pasiseks

Turėti tą pasirinkimą arba-arba.

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »

Iš ko padaryti debesys?

Iš vandens lašų-

Man sakai.

Nekalbėk niekų,

Debesis sudaro pūkai

Baltų ir pilkųjų gervių.

O dėl bendros prabangos

Aukojama plunksna

Gulbės kiekvienos.

Debesys renka pūką

Topolių, pienių ir ievų,

Danguje juk sausa, matai?

Ir mano maža dukterėčia

Iš senos pagalvės dažnai

Ištraukus plunksnelę jiems tiesia.

***

Myli- nemyli…

Myli, nemyli.

Ramunės žiedas delne

Lyg pati meilė!

Būrimas jai

Ne skausmas, ne bausmė,

Ne kraujas, ne mirtis…

Nors akimirkai

Meilę atspindėti

Tarsi saulės zuikutį

Pudrinės veidrodėlyje

Šviesiaplaukės rankoje.

*

Rodyk draugams

Comments Komentavo 2 »

Poilsiauju. Daug miegu, daug valgau, daug skaitau. Su draugų kompanija buvom sodyboj. Turėjom laisvų dienų, taigi jiems išvažiavus dar pasilikome patinginiauti dviese.

Vieną rytą sodybos šeimininkas sugalvojo mums pramogą. Mostelėjęs ranka tankaus miško pusėn pasiūlė sėstis ant dviračių ir važiuoti keliu iki vaizdingos upės nusimaudyti ir pasigėrėti skardžiais. Tris kilometrus. Arba, greitai ištarė perskaitęs mano veido išraišką, „galite eiti pėsčiomis apie kilometrą tiesiog mišku ir dar uogų prisirinksit“. Vėl platus mostas ranka kažkodėl priešingon pusėn į dar didesnę tankmę. Nespėjus man užprotestuoti, brangiausias kritišku žvilgsniu perliejo mano uodų sukandžiotas kojas, smegenyse prasuko vaizdelį kaip aš minu dviratį smėlėtu miško taku tris kilometrus, ir, rišdamasis ant kaktos bandaną, patyrusio indėno balsu ištarė: „Mes eisime, miške aš gerai orientuojuos“.

Apsimuturiavusi sorongą aplink visą galvą ir pečius, kad gink dieve joks skraidantis ar ropojantis vabzdys nevaikščiotų mano plaukais, drąsiai pasukau miško link paskui Jaunąjį Antrojo Rango Džedajų. Taip ir slinkau jo pėdomis, įbedusi nosį į žemę, bet vietoj žadėtų uogų po kojomis pasitaikydavo tik šakos, kelmai ir kupstai. O aplinkui visą laiką kažkas zyzė ir taikėsi ant manęs nutūpti. Buvo karšta, veidu bėgo prakaitas ir mane palaikė tik mintis, kad ten priekyje laukia išganingas upės vanduo ir vaizdingi skardžiai.

Sustojimas buvo neišvengiamas. Tiesiai man po kojomis gulėjo šūdo krūva. Milžiniška krūva. „Meškinas!“- cyptelėjau plonu balseliu, neįsivaizduodama koks dar gyvūnas gali palikti tokio dydžio krūvą. „Ne meškinas, o lokys“- pataisė mane sumanusis pėdsekys. „Jeigu sutiksi lokį, greit nusirenk ir nuoga griūk į samanas apsimetusi negyva“ pridūrė.

Supratusi jog iš manęs šaipomasi, norėjau atsikirsti, bet mano dėmesį patraukė jo susirūpinęs veidas, žiūrintis kažkur į medį sau virš galvos. Priėjusi pamačiau, kad dviejų pušų kamienai tikrai didesniame nei dviejų metrų aukštyje nubraižyti lygiais giliais rėžiais. Tarsi gigantiški nagai būtų nurėžę žievės dalis nuo medžio. Aš nežinau ar koks gyvūnas galėjo tai padaryti, ar tai specialiai žmonių padaryta kažkokiu tikslu, bet atrodė tikrai įspūdingai. Brangiausiojo akyse įskaičiau, kad mintyse jis mieruojasi su galimų nagų savininku pas kurį didesnis ir rezultatas jo netenkina. „Eime greičiau jei norime pasiekti tą prakeiktą upę“- pasakė jis ir aš patenkinta paspartinau žingsnį.

Upę mes aišku priėjome, išsimaudėme, pasėdėjome ant skardžio, pašūkavome baidarininkams. Bet aš jau buvau tokia pavargusi ir alkana, kad mane siaubas ėmė vien tik pagalvojus apie kelionę mišku atgal. Laimei tuo metu automobiliu atvažiavo porelė įsimylėjėlių, bet pamatę, kad romantiškoje vietelėje yra ne vieni, išsimaudė ir, pavaišinę mus sumuštiniais, kilniaširdiškai pasisiūlė parvežti į sodybą. Dėkui geriems žmonėms.

Supratau, kad rytais aš nenoriu šilto karvės pieno, kad uogų aš nepažįstu, o į mišką saugiausia lįsti su automobiliu. Asfaltas mano stichija. Savaitgalį dar važiuosim į Druskininkus ir prisiekiu vienintelis žygis, kuriam aš ryšiuosi bus į artimiausią SPA.

***

Ką mums šneka krūmai ant kranto?

-Nieko. Tai lapai šlama, vienas į kitą trinasi.

Vėjas juos verčia bučiuotis. Išdykęs vėjas…

-Tai tik oro judėjimas iš aukšto atmosferos slėgio zonos.

Meldžiu, tik neužsimink man dabar apie anemometro veikimo principą.

***

-Kur čia romantika?- paklausite jūs. Bet mes, čiabuviai rūsčiais veidais, tik supratingai šypsomės.

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »