BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Rugpjūtis 2013 archyvas

Pašoki nakties vidury su aiškiu šūksniu lūpose:
Hjuston! Ai hev a problem! Ai hev a problem!

Bet gi ne- štai mėnulis, štai medžiai, į stiklą beldžias lietus.
Hjuston, ai em ol rait, okei. Viskas tvarkoj, Hjuston.

Pasiraivai, nusišypsai, pakalbini šunį, meiliai paglostai katę,
Skaitmeniniame rojuj save užfiksuoji nuspaudusi knopkę.

Tačiau tolumoj atsišaukia kažkas šnabždesiu ar trenksmu.
Ei, du ju hev sam problem? Hau a ju, Hjuston?!

:)

Rodyk draugams

Comments Komentavo 4 »

Ne, tu neeik, neeik su manim į žvalgybą.
Jeigu priešas tave užmuš- aš tavęs verksiu,
Jeigu priešas mane kankins- aš tave išduosiu.
Maskuotis nemokame, neprasmuksime pro sargybą.

Dviese ilgam įstrigome šitoje žemėje niekieno,
Nelemta prie jūros Mirusios laukti raudonos burės.
Mano lūpos pradeda degti, tarsi vagies kepurė.
Šildai mane kaip šuo. Password- “ant šieno”.
- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »

Šeštadienį buvo dukterėčios gimtadienis. Ji mūsų saulės spindulėlis, mylimiausias dievinamas žmogutis. Šventės metu mane labai nemaloniai nuteikė keletas visažinių tetulyčių, mėtančių pastabas, kad princesė per daug lepinama dėmesiu, dovanomis, nešiojimu ant rankų. Aš galvoju, kad reikia lepinti tuos kuriuos myli. Juk jie, tie mylimieji nebus su tavim amžinai, net ir tu nebūsi su jais visą laiką. Taigi neverta tos trumpos laiko atkarpos praleisti mąstant, kaip teisingai elgtis, kad nesugadintum žmogaus. Iš tiesų esu nedaug sutikus tokių „sugadintų“- išlepintų dėmesiu, dovanomis, meile. O štai tų, nedamylėtų, su dėmesio trūkumu, nors vagonais vežk.
Ir kas per nesąmonė, kad dovana turi būti užtarnauta. Mes juk ne kokie šunys, kad užsitarnautume papuošalą, naują telefoną ar radio bangomis valdomą mašinėlę. Kas čia per meilė tokia, kuri turi atitikti kažkokius standartus, elgesys atitinkantis kažkokias normas? Juk tik galvojame, kad mylime žmogų už jo gerąsias, teisingąsias savybes. Meilė susideda iš trūkumų- išlieto jogurto, betvarkės kambaryje, nelaikomų emocijų, girtos isterijos nesėkmės atveju. Stiprius, sėkmingus juos myli visi, o štai abejojančius, apsikvailinusius- tik mes.
Todėl manau, kad dovana tai- „esu laiminga, kad tu šalia“. Jokia kita reikšmė man nepriimtina, gaudama dovaną irgi tikiuosi tik to.
Brangiausiojo nemačiau visą savaitę. Važinėjo su projektais, grįždavo jau vos gyvas, telefonu su manim kalbėdavosi beveik miegodamas. O penktadienį draugeliai, sužinoję, kad jis bus Vilniuj po darbų, pakvietė baliavot per naktį kažkokioj sodyboj už Vilniaus. Bet aš jam pasakiau griežtai: nelieki per naktį, atvažiuoji tiesiai pas mane. Ir parvažiavo, baisiai savimi patenkintas, antrą valandą nakties pajudėjo į trasą ir apie ketvirtą ryto pasirodė. Pakeitė dvi pakeleivingas mašinas, prisiminė studijų metus, išleido tik 12 litų paskutiniams kilometrams ant takso jau miesto ribose. Grįžo kaip iš karo, išdidus neapsakomai- visus nugalėjo, parėjo pas savo moterį didvyriu, kareivėlis.
Žiūrėdama į jį galvojau: vyras laimingas kada turi užduotį. Ne kiekvieną dieną, bet retkarčiais reikia jo paprašyti drakono galvos, grįžti iš mūšio lauko nugalėtoju arba auskarėlių su deimantais. Tai aišku ne visai patogu, nes drakoną jis partemps į namus, iš karo grįš kontūzytas, o deimantai greičiausiai bus nupirkti iš bendro biudžeto. Tačiau vyrą reikia palepinti, pagirti už žygdarbį, todėl aš nieko ir nesakiau, kad grįžo paryčiais. Juk galėjo nevažiuoti pas tuos draugelius, o parvykti vakare, kaip baltas žmogus, tarnybiniu transportu, be nuotykių. Bet juk taip visai neįdomu, ane?
Girdėjau kaip gyrėsi kažkam telefonu, kokia jo draugė pavydi ir koks jis maladec. Žmonės turbūt pagalvos kokia sterva, bet aš šypsausi ir tyliu, ko tik nepadarysi dėl kito laimės. Anytime, babe, anytime.

Rodyk draugams

Comments Komentavo 5 »

Juodosios atminties skylės,

Priešingi poliai atstumiantys vienas kitą,

Noras užvaldyti nesuvaldomą.

O jos viską mato,

Tos tavo kovo mėnesio Žuvys.

Mato ir tylėdamos gęsta

Pasibjaurėjusios.

*

Vienuolyne undinių gyventi tikrai nesaldu

Įstatai draudžia kvatotis, taškytis, vaikytis miražą,

Ar dėl to auksašonė žuvis keistu Meilės vardu

Dvesia meldais apžėlusiam prūde už mūsų garažo?…

*

ir trys:

Žiaunomis filtruoju, košiu švelnumą. Iš vandens, iš oro, gyvai… Aštrų peleką atsargiai nukreipdama, kad tik nesužeisčiau. Susikaupus renku, atsijoju liūdesį tavo, baimę ir nuovargį. Švelnumas- tai tokia smulkmena. Švelnumas- tai toks rei-ka-lin-gas daiktas.

*

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »