BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Sausis 2014 archyvas

Šokis, šokis, šokis Švento Vito šokis!

Dūžta širdis, kur aš dabar ir kodėl?…

Ir kaip jis drįso su molinais kaliošais šilkiniais mano jausmų patalais žingsniuoti savo maršus?

Šiandieną aš trapus drugelio sparnas, mano alsavimu sušildytos kalnų viršūnės, pašvaiste aštriose šukėse skleidžiasi šypsena…

Aš neklijuoju, aš sukuriu iš naujo. Ir tepaspringsta jis mano likimo nuolaužomis. Aš katė ir kiekvienas iš devynių gyvenimų turi devynias inkarnacijas įprasminančias bet kurį mano pirmadienių rytą.

Perduokite jam, kad verkiu atsigulus vonioj ant šaltų grindų. Sakykit, jau kokias tris valandas.
~

Rodyk draugams

Comments 1 komentaras »

Žiema. Tarsi virintas pienas užsitraukia plėvele, garankščiuojasi. Šąla.

Neieškok jai epitetų kišenėse. Jose tik drėgnos pirštinės, sugrubę pirštai, žiebtuvėlis, suglamžytas kino bilietas…

Gal todėl daug kas spjauna ir išvažiuoja. Išvažiuoja tenai kur šilta, kur nuodingai žalia. Kur niekas nedovanoja šildančios, kava kvepiančios žvakės, kur nėra būtinybės vakarais įsirausti į vilnonį pledą ir pagaliau priimti ją. Žiemą.

Ji kitokia – Ten ir Čia. Ji visados skirtinga.

Žiema mieste – geltonas taukuotas čeburekas su įtartinu įdaru.Ypač tai išryškėja viešajame transporte, kur grupelė žmonių stengiasi pasijusti bendru vienetu. Dirbtiniai kailinukai, batai su sunkiai nuvalomais baltais druskos pėdsakais, alaus kvapas iš burnos. Alaus kvapas stipresnis nei vasarą – šalto meto iliuzija - visaapimančio vakuumo fone alkoholio garai trenkia į nosį ypač sunkiai.

Nori žinoti kur ji gyvena? Paklausk bet kurio benamio šuns. Geriausiai pačio kūdžiausio ir nušiurusio. Galbūt jis pasakys tau, kad jos irštva kažkur tarp kebabų kioskelio ir betoninės tvoros, kur tarp dviejų sienų ir senų kartoninių dėžių stovi apšerkšnijusi urna iš kurios sklinda toks speigas, kad brrrr… Nors nelabai pasitikėk juo, juk žinai tuos šunis, jiems tik tuščiai paloti.

Iš vis ko čia pristojai? Mane pačią jau ima nerimas.

Jau jaučiu kaip darosi ankšta viduje, jau kruta, krebžda aplink šonkaulius, kvėpuoti neleidžia. Laikausi iš paskutiniųjų, kad nepašokčiau iš vietos ir vėl nepabėgčiau. Tik šį kartą įsimetusi vos keletą šiltų megztinių, kailines pirštines ir batus. Ne taip kaip visuomet, tarsi kokia nedasivysčiusi sraigė besitampanti su savim pusę namų, žadanti pasilikti visam. Nebėgsiu, nors žinau, kad ten aš bet kokiu atveju susidraugaučiau su savim, sugebėčiau rasti kompromisą arba net per veidą, jeigu jau labai reikia. Ten už nugaros nėra palaikančių namų sienų ir draugų, bet tie tūkstančiai kilometrų tuštumos visai nebaisūs, kai yra wi-fi ir sms. Tik ten man galioja auto išsisaugojimas, tam jis ir auto, kad nieko nebijočiau.

Stengiuosi atsikratyti tos čemodaninės psichozės. Nesvarbu kur šiuo metu esame – tu tarsi paslaptingas anachoretas – klaidžioji pasaulinio megapolio gatvėmis, aš, jeigu dangaus jėgos nepaves, šį vakarą pasiklysiu siaurose senamiesčio gatvelių labirintuose, ir niekas nebesuras nei manęs, nei tavęs…

Visi miestai mūsų, visi keliai – vienas, nebėra atstumo ir ši žiema – mums antroji.

Bet jeigu tu kada nors paprašysi, aš nupirksiu bilietą ir mes grįšime tenai. Aš tau parodysiu sniegą, milžiniškais kąsniais nepaliaujamai krintantį ant spygliuočių. Sniegą, kuris aštuonis mėnesius per metus, randasi tarsi iš niekur ir niekur nedingsta, nes yra neatsiejama to peizažo dalis. Amžiną sniegą ir horizontą.

~

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »

Pasitrauki nuo krašto, netrukdyk man žiūrėt į bedugnę,

Stovi čia, atsiųstas iš pragaro, su savo meile geležine.

Lyg sausra atėjai išsivesti mane išdegintais savo takais,

Bet dabar aš kitokia, tikiu tik likimo - vandens ženklais.

Liga mūsų ne ta pati, neieškok mudu siejančio užkrato,

Pasitrauk, neužstok, jiems ten aukštai manęs nesimato.

~

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »

Dievinu tas akimirkas, kai mano vyriškis nesugeba apsispręsti ir mano žodis tampa lemiamu. Štai šiandieną ryte jis dešimt minučių majačinasi tarp spintos ir veidrodžio su dvejais marškiniais rankose – kuriuos? Aš palaukiu dar tris minutes ir sakau – tuos. Jis, pagalvojęs sekundę, apsivelka juos, tamsiai mėlynus. Viskas labai paprasta, man tik reikia suprasti, ko jis nori iš tikrųjų. Jis galvoja, kad šviesiai gelsvi atrodo tvarkingai, bet tamsiai mėlyni jam patinka labiau. Todėl ir renkasi ne tarp dviejų marškinių, o tarp dviejų būsenų: „aš apsirengęs padoriai“ ir „aš apsirengęs taip kaip noriu“. Pirma būsena – patogi, antroji būdinga tokiam įžūliam nenugalimam Zoro, kokiu jis ir norėjo pasijusti. Man patinka nugalėtojai, todėl aš išrenku už jį tai, kam jis ir taip jau atidavė pirmenybę. Todėl aš jam ir patinku. O man juk nesunku, aš aplamai labai mėgstu priimti sprendimus. Staiga apima toks jaudinantis drebuliukas ir erdvė aplink mane ištuštėja, tarytum nuščiuvę angelai, laukiantys mano sprendimo, kažkur į šalį nuskrieja ir palieka mane vieną prieš dangų… ateitį… net dievą. Žinoma, tada jau ne apie marškinius kalba eina, o apie ką nors įdomiau, svarbiau. Oj man valgyti galit neduoti, tik leiskit pajusti tą atotrūkį iš visų pusių, tą laisvę, galimybę. Kartais atrodo gyvenu tik tam, kad galėčiau pasirinkti. Dėl to aš dažniau nei mano pažįstami perstatinėju namuose baldus, įsiveliu į įtartinus projektus ir šiaip visokių kvailysčių pridarau.

Nuo pat kalėdų jaučiu kažkokį dvasinį pakilimą. Viskas puikunuostabu ir neapleidžia keista nuojauta dėl įvairiai malonių neišvengiamų įvykių artimiausiu metu. Todėl buvau šiek tiek nustebinta, kai brolis pavadino mane „nagla ryža morda“. Turbūt laimingas žmogus taip ir atrodo aplinkiniams: tyli, paslaptingai šypsosi, daug valgo, dažnai dingsta nežinoma kryptimi, į klausimą „kur?“ su angelišku nekaltumu pasiūlo išsitrinti galvą.

Radau tokį žavingą eilėraštuką internete, negaliu atsidžiaugti. Sukasi galvoje ir ant liežuvio galo kaip kokia mantra jau savaitę.

Lover
I don’t just want
your heart
I want your flesh,
your skin
and blood and bones,
your voice, your thoughts
your pulse
and most of all your
fingerprints,
everywhere.

/I.Thrilling/

~

Rodyk draugams

Comments Komentavo 2 »