BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Birželis 2014 archyvas

Tu turi sparnus. Net ne vienus, o keletą - skirtingų modelių ir spalvų, priklausomai nuo nuotaikos ir aplinkybių. Ir aš žinau, kad bus rytų, kai tu pasibelsi į mano duris, netikėtas lyg baltoji karštinė, žibančiomis akimis, vaivorykštine aureole apsigaubęs, su narcizų puokšte rankoje. Aš atidarysiu duris ir spoksosiu susižavėjus, kol tu stovėsi skersvėjyje, o tau už nugaros lėtai plazdens sniego baltumo sparnai. Nes tai yra gražu. Tada pakilsi ir, paneigęs aerodinamiką, mano akių aukštyje apsuksi keletą idealių ratų, kad įsižiūrėčiau kiekvieną, taip begėdiškai išdidžiai kyščiojančią, dar šiek tiek nuo miego susiglamžiusią beveik permatomą plunksnelę. Paskui grakščiai nupikiruosi ant žolės ir suglaudęs paslėpsi juos, bet taip, kad nujausčiau, kaip jie koketiškai bando išsipešioti lauk, tarsi senovės riterio apatinių baltinių nėriniai švysčiojantys iš po apsauginių šarvų.

Arba klaikią naktį, kada aš kliedėsiu, o tamsiausiame kambario kampe kamuoliuosis juoduma, tu materializuosies iš tamsos ir įžengsi į mano miegamąjį, akinančia šypsena ir juodaisiais sparnais pasipuošęs. Ir staigiu judesiu pakils antklodė, tokiu staigiu, kad žvakių liepsnelės pašoks ir akimirką suplazdės ore. O po antklode šnarėjimas, nuogumas, šnabždesiai ir tamsa šiurkšti kaip katės liežuvis.

Aš turiu sparnus, bet jais pasinaudosiu tik vieną kartą. Nes taip ir neišmokau skraidyti, tačiau nebijau aukščio.

~

Rodyk draugams

Comments Komentavo 3 »