BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Gruodis 2014 archyvas

Tik poetas nebijo svaidytis žodžiais - gniūžtėmis šlapio žiemiško sniego,

Nebijo pataikyt į gyvą plakančią širdį, tegul būna dar vienu smūgiu daugiau.

~

Rodyk draugams

Comments Komentavo 2 »

Gruodžio vidurys, o man vis nesiseka įsijausti ir sugauti tą stebuklingą artėjančių Kalėdų nuotaiką. Gal čia su amžiumi surišta, galvoju. Pamenu kaip paprasta buvo vaikystėje. Saldainių dovanėlės dėžutėje tarp irisų ir čiupa - čiupsų susirandi šokoladinį, susigrūdi į burną ir iš karto laimė.
Arba apmirusia širdimi lauki, kol tėtis išnarplios vienintelę turimą namuose šviečiančią girliandą ir kokiu džiaugsmu suplazda ta širdutė, kai įsižiebia visos iki vienos lemputės.
Eglutės? Eglutės buvo paprasčiausios, eilinio lietuviško miško, kreivos, bet kaip kvepėjo! O dar mamos jaunystės žaisliukai, tos stiklinės apibrozdintos pustažandės voveraitės, snieguolės, spalvoti varvekliai, galbūt naivūs ir juokingi, bet skirtingai nuo dabartinių pompastiškų vienodos spalvos burbulų, džiugino po velniais!
Dabar niekas nedžiugina: eglutė tik dekoracija, pats populiariausias „modelis” nuotraukoms socialiniuose puslapiuose ir jokiu būdu ne stebuklas, deja.
Manęs neveža rogutėmis, ištryptu sniege siauru takeliu, kada matau tik priekyje tempiančio rogutes tėčio nugarą, o aplinkui aukštesnės už mane pusnys. Aš neberandu tų šaligatvių, kuriais parčiuoždavau įsibėgėjusi beveik visą kelią nuo mokyklos, ilgais iki blizgesio išslydinėtais ledukais. Užtat galiu, apsiavusi guminiais gruodžio mėnesį išeiti į lauką ir prisiskinti mėtų.
O Kalėdų Senelio nėra! Ir jeigu būnant šešerių, tas žinojimas sukelia nepaaiškinamą pranašumo jausmą prieš bendraamžius, tai perlipus dvidešimt - tik neramų maudimą kairėje po šonkauliais.
Kažkaip taip.

~

Rodyk draugams

Comments Komentavo 10 »

Šiandieną tylime, net nežinau keliom kalbom.
Tylėjimas - tai auksas, mes auksu nesimėtom.
Nesusprogdinami tarp mūsų tiltai
Vaikščiot jais saugu,
Už tai sumokame lesykla, buitimi,
Šiltu kampu.
Už lango varna bando susirasti
Sau pusryčiams apšalusių šermukšnių
Tai buvo vakar, šiandien jau šilčiau…
Kaimynų šuo mėgina pavadį nutraukti.
Atsakymai į klausimus dėl ko,
Kodėl, su kuo?
Suplėšys tylą? Ne, nebūtinai…
Tokia didžiulė laimė - būti reikalingu.
Tokia didžiulė laimė - laukiantys namai.
Tik vėjo gūsis pakelia aukštai
Ne laiško, medžio - rudą lapą
Paskutinį.
Telieka atminty,
Kol nepradėtos naujos, tuščios užrašinės…
Viskas gerai, nurimk,
Šiandieną mūsų neužgrius dangus plieninis.

~

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »

Dėl dievo meilės, nereikia manęs traukti į jokius sąrašus, nereikia manęs skaičiuoti. Mane jau daug kartų suskaičiavo. Man paranoja nuo bet kokio skaičiavimo, nuo išankstinio buvimo sumoje, nuo viens – du – trys – paranoja. Ir jeigu nuo jos yra kokių nors vaistų, bijau, kad aš jiems alergiška.

~

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »