BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Spalis 2015 archyvas

Ir vieną kartą tu išsikraustai iš proto.

Ne, ne taip. Ne vieną kart, ne staiga. Jau gana seniai kažkas minkšta letena vis paliečia tavo petį. Atsigręži - nieko. Geriantis pasakytų „baltoji”, negeriantis neranda jokio pasiteisinimo.

Bet va liečia, liečia. Vis dažniau palenda po ranka, pastumia - tai išlieji, tai numeti, tai nesąmonę kokią parašai. Pusė metų atgal būtum raminęs save - tai tik drebulys, nevikrumas, susierzinimas, bet jau kokį mėnesį tikrai žinai - čia nešvaru.

Paskui imi klysti stambiau, vos keletą ėjimų vietomis sukeiti ir apskaičiuotas triumfas pavirsta nusivylimu. Reikėjo tik nesusimauti ten ir čia, juk numatei, tikėjaisi, bet… Kas nukreipė tavo akis? Atrodo, kad numanai. Atrodo, atrodo… Nestovėk man už nugaros. Nekalbėk su manimi. Nerašyk laiškų, kurių paskui negaliu rasti, kurių nemato niekas daugiau, tik aš. Tuo labiau neskambink ir nekvėpuok į ragelį. Nesuk galvos mano artimiesiems, neužmerk jiems akių, nekeisk jų veidų bereikšmėmis kaukėmis. Tavęs juk nėra. Tas pilkas šešėlis, vos pagaunamas akies krašteliu, aš pasitikrinau žinyne, turbūt tik katarakta. Kartumo prieskonis visame kuo mane vaišina - tai tulžis. Baimė - tai ruduo. Beviltiškumas - žiema. Nerimas - nauji metai.

Tau reikia tik informacijos. Tu negali išeiti iš proto, tiesiog šiaip, bet yra kažkas, kas mėgina paversti tave psichu. Svarbiausia suprasti, kas tai yra ir kaip tai veikia. Iššifruok jį. Viską reikia paaiškinti. Viską galima paaiškinti.

Išskyrus tą pilką, lipnų, išskydusį, kuris šliaužia sienomis kai nusisuki, kurio nepavyksta nusibraukti nuo plaukų, nusiplauti nuo odos, nusiimti nuo širdies. Ir tu pasineri.

~

Rodyk draugams

Comments Komentavo 2 »

Viskas, ką aš darau be tavęs
Atsispindi „laikais” Instagrame.
Be tavęs skristi, susideginti be tavęs,
Svajoti, jausti, mylėti, nebūti bename.
Viskas, ką aš darau be tavęs
Gąsdina mane, jėgoms iš kur imtis?
Galvą aukščiau, pasikliauti sėkme.
Ir meluoti, kad dar galiu juoktis.
Viskas, ką aš darau be tavęs
Labai švelniai ir tave paliečia,
Tik akys apgauna, kelias jau nebe tas
Ženklai ir kryžkelės susiliejusios.
Viską, kuo tu su manim galėtum dalintis
Maestro Šansas negailestingai užbraukė.
Pirštais sušąlusiais stygų nebeužkabinsi.
Nepasisekė man… O ir tau… nepasisekė.

~

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »

Aš unikalus ir nepakartojamas individas visoje visatoje. Manęs laukia graži ateitis ir ji yra mano rankose. Supraskite teisingai - apie save, mylimąją, visada malonu pakalbėti.

Lygiai prieš metus sukurpiau keletą niekam neįdomių faktų apie save, čia 1 dalis

Pagalvojau, kad reikia tęsti šią tradiciją ir juos papildžiau.

Taigi pradedu:

Sveiki, mano vardas dilaila ir aš esu alkoholikė. (Aplodismentai)

  1. Pasaulyje yra tokios merginos-princesės, sklandančios ore lyg angelai. Jos nekakoja, nemoka atsidaryti automobilio durelių ir nevalgo konservų. Jų kojos prasideda kažkur nuo ausų, akytės visada nustebusiai išplėstos, lūpytės kaprizingai papūstos. Jos yra hiper-mega-moteriškos ir jas visada norisi užstoti nuo vėjo ir chuliganų. Aš - mergina-ožka. Apdovanota žavesiu ir „grifka”. Sveika, užsispyrusi ožka 168 cm ūgio šuolyje nuo taburetės, nesunkiai užtempianti pilnus maišus produktų į penktą aukštą, tuo pat metu sau po nosimi deklamuodama ką nors iš Skučaitės poezijos, o ne prakeiksmus. Duris atsidarau iš kojos, balas peršoku įsibėgėjusi. Kartais zyziu kailinukų, bet ne ypač uoliai. Manau, kad zyzimas kailinukų, tai požymis jog priklausai gender`iui, tai va ir zyziu, ir aš tipo tose gretose.
  2. Nemyliu darbų, kurių atlikimas reikalauja ilgo paruošiamojo etapo, krapštymosi. Man rezultatas turi matytis iš karto. Idealus variantas: atėjau, greitai viską padariau, visus išgelbėjau, sistemą sureguliavau, nespėjusiems su manim pendelių išrašiau ir bėgu toliau. Jeigu būčiau vyras, greičiausiai būčiau mūrininkas.
  3. Kartais aš nesugebu greitai ir aiškiai išreikšti savo minčių, kaip to reikalauja ginčas arba situacija ir labai siuntu, kada net teisybės vardan paprasčiausiai „pratūpinu”. Aš nubrendu į kažkokias logines džiungles, pamirštu argumentus, galiu sureaguoti į oponento būseną ir nutylėti ką nors, kas vėliau man suteiktų taškų. Paskui persuku visa tai galvoje ir matau, kad vėl apsižioplinau esminiuose momentuose. Puikūs, taiklūs atsakymai ateina į galvą kada pašnekovo jau nebūna.
  4. Aš negroju gitara, nekepu pyragų, neveliu veilokų ir visai to nesigailiu. Turiu gyslelę piešimui. Labai noriu išmokti piešti anatomiškai tiksliai žmones ir dar anime. Tai svajonė, kuri prašosi įgyvendinama. Gal kur nors Salvadore atsibus ir mano Dali.
  5. Labai nemėgstu priverstinės draugystės pagal „teritorinį” principą su bendradarbiais, kaimynais, buvusiais klasiokais ir pan.
  6. Esu šimtaprocentinis sangvinikas daugumą problemų priimantis kaip priežastį ironijai ir saviironijai.
  7. Jeigu koks nors reikalas man nemielas ir manęs „neveža”, aš išsiversiu išvirkščia, bet prie jo neprisiliesiu. Net jei nuo to priklausytų žmonijos išlikimas. Aš susigalvosiu šešiasdešimt darbų, kurie sutrukdys tą patį nemaloniausiąjį atlikti, o paskui piktinsiuos - kaip tai, kaip tai, aš juk padariau tą, tą ir dar aną!
  8. Nemėgstu siurprizų. Mano charakteryje užkoduota griežta kontrolė. Žingsnis kairėn, žingsnis dešinėn gresia sušaudymu.
  9. Vis dar tikiu, kad kažkas tūno po lova. Tikiu veidrodžio atspindžiu ir jo „informacine atmintimi”. Bet nebijau. Kalbant apie baimes - man baisūs ir šlykštūs tik tokie ilgi besiraitantys šimtakojai. Iš gyvūnijos pasaulio man visiškai neįdomūs rykliai ir beždžionės.
  10. Žinau, kad „per skrandį” ir meilumu tikrai lengviausias kelias gauti iš vyro viską ko nori. Laikausi principo: Mano namai - mano tvirtovė. Kaire ranka atmušinėju gero-linkinčių babyčių/kaimynių/uošvių protines atakas tema: „kaip teisingai auklėti vyrą, naminius gyvūnus, augalus, būsimus vaikus”, dešine ranka imu arklą/knygą/lyrą ir sėju gėrį bei grožį.

Jeigu perskaitei iki galo ir paspaudei „patiko”, aš didžiuojuosi tavimi. Gali paimti džiuvesėlį.

~

Rodyk draugams

Comments Komentavo 15 »