BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Mes ilgaausiai pliušiniai zuikučiai, įrašyti į begalę statistikų, prikimšti įvairiausių devaisų ir patirties ieškoti tamsoje. Arčiau kaip sms’as neįsileidžiame į aptvertą širdies teritoriją. Bet kartais mėnuliui kraupiai žiūrint į langą, mes imam ir pagauname signalą. Tarytum personalinį satori. Tada jau kabinamės, nors ir mažuoju piršteliu, už kiekvieno praslystančio momento.

Išsitrynusi jau riba. Tolimas? Artimas?

Žmogaus pasienis- susvetimėjimas.

Bereikšmius žodžius tariam bespalviais balsais.

Krantas ne krantas- sala ne sala- tiktai

Pastovia valios jėga, tik tikėjimu, viltimi

Priverčiam plaukti debesis.

Ir vadinam dangaus valdovais save,

Ir bijom viens kito- išduoti- ne kartą išdavę.

Ar tai meilė mus verčia judėti? Nes viltis juk akla.

Bet štai krantas tas, kur debesys plaukia laisvai,

Ir medžiai linksta prie vandens, kaip ir mes

Siekiame siekiame, gal šį kartą ir pasiseks

Turėti tą pasirinkimą arba-arba.

Patiko (7)

Rodyk draugams

Komentuokite