BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Ir apie orus.

Man žiema prasideda nepaisant jokių kalendorių, o taip kaip šiandieną, vėjo sūkuriams lipinant pirmąjį sniegą prie lango stiklo. Nedas Starkas dar prieš penkis metus perspėjo, kad laikas įsigyti pašiltintas kelnes, tačiau mes jo nesiklausėme. Užtat dabar kelių tarnybos nuo pat ryto skubos tvarka mėgina netikėtai iškritusį sniegą užkloti nauju asfaltu.

Artėjančios žiemos nuojauta neramiai kirba kažkur pilve, kaip vizitas pas dantistą. Lyg ir nieko baisaus, bet gal geriau nereikia. Nors turbūt kiekvienas iš mūsų turime pažįstamų, kurie pilnomis siaubo su aiškiais beprotystės požymiais akimis, kartoja kaip jiems patinka žiema. Pateikia klausytojui aibę argumentų, kuriuos galima prilyginti polinezijos kanibalų užtikrinimams apie tai, kaip naudinga ir sveika maitintis žmogiena ir ypač tavimi. Drebančiomis rankomis spaudžia delnuose karštą kavos ar kakavos puodelį kartodami mantrą: Žiema - tai nuostabu, žiema - tai nuostabu, žiema - tai nuostabu… Žiema tai pats geriausias metų laikas, neskaitant pavasario, vasaros ir galbūt rudens.

Kartais aš su jais sutinku. Pradedu atsiminti, kad kažkada aš irgi mylėjau žiemą. Tą laiką, kai galima įgriūti į pusnį ir gulėti, kol peršlampa kelnės. Sniego tvirtovių statybos. Nevaldomos rogės ir suledėjusios vilnonės pirštinės. Man patiko, kai šaltis žnaibo skruostus ir skauda užpakalį, leidžiantis nuo ledinio kalno sėdint ant kartono lakšto. Labai mėgau neklausyti suaugusių ir vaikščioti be kepurės. Geras buvo laikas. Bet visa tai liko kažkur ten, seniai pamirštuose 2015 metuose.

Šiandien yra visai kitaip.

~

Patiko (4)

Rodyk draugams

Komentuokite