BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Kai baigiasi meilė, nugalėtojų nėra - lieka tik dezertyrai ir pralaimėjusieji.

Net geriausiu atveju, kada palieki tą, kuriam jau tapai abejingas, nutraukdamas netvarius santykius savo valia, stengiesi užbaigti reikalą greitai ir švariai, tačiau vis tiek apima jausmas lyg savo rankomis ėmei ir  pribaigei mažą, mirtinai sužeistą žvėrelį.

O kitu atveju, kada tas žvėriukas - tavo paties širdis, pralaimėjimas akivaizdus. Tarytum paėmė tave į rankas, apžiūrėjo, paglostė ir neatsargiai numetė atgal. Nepatikai, nepakankamai pūkuotas, nėra sąlygų laikyti…

Paskui, pirmam skausmui aprimus, gali apimti pakylėjimas. Jei žmogus nėra nevykėlis iš prigimties, galimas karjeros augimas, dvasinių aukštumų pasiekimas arba sėkminga santuoka. Ta paklydusi siela stengiasi įrodyti sau savo vertę, niuniuodama seną dainą iš filmo atliekamą Muravjovos „всё равно счастливой стану, всё равно счастливой стану, даже если без тебя…” be-be-be. Ir kas svarbiausia, tampa ir įrodo. Vietoje prarastos žvaigždės susiranda naują, palaipsniui įsitraukia ir mėgaujasi gyvenimu. Nežiūrint kad.

O tada jie netikėtai susitinka arba jis paskambina, arba parašo. Kaip gyveni? Kaip sekasi? Tuščias pokalbis. Nu-nu. Ir nesvarbu kiek laiko praėjo, bet aukštai sklandančią sielą ima traukti žemyn. Nes staiga paaiškėja, kad visos jos pergalės buvo pasiektos dėl to kad. Ir nieko ji neįrodė. Karjera, aukštumos ir santuoka - tai kita. Tai kita žaidimų aikštelė. Jis sugrąžina tave į ankstesniąją, kurioje tu beviltiškai pralaimėjusi. Kurioje tu - tik  jo nemylima mergaitė. Pastatytas bastionas pasirodo yra tik memorialas tam leisgyviui padarėliui, kurį prieš metus-du-septynis pati ir prismaugei dviem pirštais.

„Reikėjo rinktis kitą atskaitos tašką išvedžiojant naujas koordinates aplink save” - turbūt pasakytų psichologai.

Bet tu atsisėdi ant savo butaforinės pilies slenksčio ir užsimerki. Nes širdis seniai užlieta betonu fundamente, o vaiduoklis, naminio gyvūnėlio pavidalu, vėl tavo namuose ir va dabar jis dreba.

*AgataiKristi

~

Patiko (4)

Rodyk draugams

Komentarai įrašui “Neužmirštuolės, bjaurybės, piktą menančios…”
  1. Kartais viskas atrodo taip sudėtingai, o būna taip paprasta…

    [WORDPRESS HASHCASH] The poster sent us ‘0 which is not a hashcash value.

  2. Na paprastumas irgi spąstai.
    Oj kaip dažnai į juos pakliūna „sudėtingumo“ mylėtojai ir snobai. :)

  3. Rodos, su AgataKristi žaidžiat „kas skaudžiau“ žaidimus. Ar jums abiems tikrai reikia viena kitai tai daryti? Iš šalies atrodo, kad abi gailesčio prašot, ir jis visai neskanus, nors tekstai jūsų ir geri. Joks vyras, nei jokia konkurentė neverta, kad šitaip darytumėt visų pirmiausia sau.
    Atsiprašau, jei kaip nors įžeidžiau – tikrai nenorėjau. Linkiu tiesiog šviesios vasaros ir kad nukristų nuo pečių ta meilė. Ta nemeilė.

  4. Mes žaidžiam “greičiau, aukščiau, stipriau” ir ne viena kitai, o į tuos pačius vartus. Prašom gailesčio, duonos kasdieninės ir keturių milijonų dolerių. Neduoda niekas. Gyvenimas klastingas ir nenuspėjamas kaip agurkas su karčiu galu. Atsiprašinėti nereikia.

Komentuokite