BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Kraštas, kuriame aš gyvenu, turi pilką jūrą, pilkas uolas ir pilką dangų. Vėjas čia visada truputį šaltesnis nei įmanoma ištverti. Žiemą moterys ir vaikai praktiškai neišeina iš namų, o vyrai - tik į medžioklę. Namo jie parsineša sumedžiotus mažus pilkus kėkštus ir tokias pat mažas pilkas voveres. Ir vieniems ir kitiems nukertamos galvos, o kraujas suleidžiamas į molinį ąsotį. Kraujas tas niekada nekreša ir iš jo daromas mistinis gėrimas emra lorde, skonio kurio su niekuo nesulyginsi. Jis lyg džiaugsmo ašara, tik tirštesnis. Lyg motinos pienas, tik skaidresnis ir šaltesnis. Lyg lydytas perlamutras, lyg išgaruoti debesys. Pirmas jo gurkšnis - tai geriausia kas su tavim atsitinka, o paskutinis tave nužudo. Šitame krašte žmonės nemiršta nuo senatvės ir ligų, neužsimuša nukritę nuo uolos ir nenuskęsta putojančiose bangose. Mus žudo emra lorde. Tik ji viena.

Šitas gėrimas turi sielą ir ta siela yra moteriškos giminės. Jis turi ir balsą, bet jis girdimas ne iš karto.

Emra lorde užpildo žmogų tuo, ko jam trūksta. Nusivylusius - gyvenimo skoniu, bailius - drąsa, bejausmius - meile, nevykėlius - talentu. Ji duoda ramybę sąžinės užgriaužtiems ir poilsį pavargusiems. Štai kodėl krašte, kuriame aš gyvenu, žmonės nemiršta kitaip: ji dovanoja jaunystę senoliams, sveikatą - sergantiems, krentantiems nuo uolos - sparnus, skęstantiems - šiaudą. Tu gali sakyti: aš laimingas, man nieko nereikia ir jos neparagauti. Tačiau taip nebūna. Anksčiau ar vėliau kiekvieno gyvenime išaušta emra lorde diena. Viena silpnumo akimirka.

Emra lorde patenka į kūną per gerklę ir išeina per gerklę kartu su kvėpavimu. Tik išeina ji ne visa, maža jos sielos dalelė - emra lieka tavo viduje. Ilgainiui lašas po lašo jos susikaupia tiek, kad ji pradeda kalbėtis su tavo siela. Iš pradžių tu išgirsti vos pagaunamą lyg gyvatės šnipštelėjimą. Tu neimi dairytis ieškodamas garso šaltinio, nes iš karto supranti - tai ji. Po kurio laiko atpažįsti ir šnabždesį. Kol emra lorde silpna ji šneka tik tada, kada silpnas tu: kelias sekundes tol, kol esi tarp sapno ir pabudimo, šiek tiek tave pagąsdina, rodydama charakterį. Tačiau dar praeis nemažai laiko, kol ji kreipsis į tave savo tikruoju balsu. Aš pažįstu žmonių, kurie pražilo vos išgirdę tą balsą.

Emra lorde balsas skamba tik tavo galvoje ir yra negirdimas niekam daugiau, tik tau. Spėk ko reikia, kad jo atsikratytum? Tik dar vieno gurkšnio. Jeigu krašte, kuriame aš gyvenu, kas nors susiprotėtų pardavinėti emra lorde, taptų neįsivaizduojamai turtingu. Tačiau čia nėra pinigų, jie niekam nereikalingi. Kol miškuose gyvena voverės ir kėkštai, čia turtingi visi.

Bet ateina laikas kai emra tavyje susikaupia tiek kiek pačio tavęs ir tau tenka su ja kovoti dėl vietos. Ir išgyvensi lygiai tiek kiek atsilaikysi. Dažniausia tai įvyksta ryte, nesvarbu nei tavo amžius, nei lytis, emra lorde užvaldo tavo balsą ir iš tavo lūpų išsiveržia kimus, urzgiantis kontraltas. Tavo asmeninis „aš”, užspiestas kažkur tavyje, nieko nebegali padaryti. Valdovė atsiima dovanas. Nuo to momento tu - ohtari, besistengiantis atkovoti savo kūną ir balsą iš voverių ir kėkštų kraujo. Ohtari, norintis pratęsti savo dienas ir atsisakantis sekančio gurkšnio. Tačiau tai beviltiška. Anksčiau ar vėliau ateina silpnumo akimirka ir tu nebegali priešintis, ir emra, gyvenanti tavyje, nugali. Ohtari ne silpnaprotis, jis viską supranta, jaučia ir atsimena, tačiau yra bejėgis.

Jausdama pergalę Valdovė ima siautėti, ji draskosi ir staugia, leisdama iš burnos putas, reikalaudama tavo nemirtingos sielos mirties. Tu pasiduodi ir pagaliau tavo sąmonė užgęsta lyg jonvabalis. Ohtari miršta pakėlęs ranką prieš save ir niekas nežino jokios priemonės tam sustabdyti.

O dabar pasižiūrėk, kaip ąsotyje teliuškuoja stebuklingoji emra lorde ir pasakyk, kad tu laimingas ir tau nieko nereikia.

~

Patiko (5)

Rodyk draugams

Komentarai įrašui “O dabar pasakyk, kad tau nieko nereikia”
  1. aš irgi tokio gėrimo dabar trokštu… :)
    hah, prieš rašydama pastebėjau, kad virš komentaro langelio rašomas rašančiojo slapyvardis ir jei nenori juo naudotis, gali “Atsijunkti”. tarsi tikrai ne atsijungtum iš čia, iš šitos erdvės, o atsijunktum kaip nuo motinos krūties. tarsi ir nuo to gėralo, nuo tos moters.
    argi negražūs beraščių ir benamių simboliai?

  2. Aha aš pastebėjau :) ir man labai patinka tas žodis, pvz kam nors pasakyti: “na atsijunkyk tu nuo manęs pagaliau” :D

Komentuokite