BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Posts Tagged “N18”

-    Ei, aš jau čia.
-    Matau.
-    Pasiilgai manęs?
-    Ne.
-    Melagis.
-    Eikš, gulkis šalia.
-    Ką žiūri?
-    Siaubiaką.
-    Euu, dabar tikrai buvo bjauru.
-    Tai siaubo filmas, turi būti bjauru.
-    Ne, siaubo filme turi būti baisu. Kaip japoniškuose filmuose labai baisu.
-    Tau tikrai jie labai baisūs?
-    Nea, man jie keisti. Žinai kas keista, kad juos žiūrint darosi gaila tų baisuoklių.
-    Rimtai?
-    Na, taip. Kaip pagalvoji jie tikrai daug iškentėjo. Pavyzdžiui „Skambutyje“.
-    „Skambutyje“? Tau gaila mergaitės? Ji žudo žmones.
-    Bet ji daug kentėjo. Ji paliktas vaikas, kurį mėgino užmušti motina. Tai siaubinga. Taigi, nors mergaitė ir yra piktadarys, ji taip pat ir nukentėjusioji. Japonai iškraipo aukos savoką.
-    Kodėl taip darai?
-    Kaip?
-    Susitelki ties auka istorijoje.
-    Nes aš geras žmogus?
-    Nes tu matai save kaip auką, todėl simpatizuoji kitoms aukoms.
-    Ką reiškia „matau save kaip auką“? Aš vieną kartą buvau auka.
-    Aha.
-    Aha, tu juk mėginai mane kankinti ir prievartauti!
-    Pati norėjai.
-    Bet kai sakiau „stop“ tu nesiliovei.
-    Tikėjausi įvaryti tau šiek tiek baimės.
-    Na juokinga tikrai nebuvo.
-    Man buvo. Gerai pagalvojus, gyvenimas su manim tau tik skausmas ir kančia. Gal japonai išgirdę tavo verksmingą istoriją pastatys filmą?
-    Galbūt.
-    Ir aš jame būsiu blogietis?
-    Ne, aš būsiu blogietė. Ar tu iš vis klausaisi?
-    Atsiprašau, pasiklydau tavo mąstyme. Tai ką, tu žudysi visus kas pasižiūrės video kasetę?
-    Aš neturiu video kasetės.
-    Mes galim tai pakeisti.
-    Tu nori įrašyti video kasetę, kuri priverstų mane žudyti žmones?
-    Oh, galiu suorganizuoti. Bet tada tu tikrai turėsi nužudyti visus, kurie norės ją pažiūrėti, kad išgelbėtum savo reputaciją.
-    Tu monstras. Ne, mano istorija turi būti originali. Jau žinau, mano istorija bus apie lovą!
-    O ne.
-    O taip. Klausyk, tai nuostabu. Aš būčiau tarsi kokia dvasia, sauganti šitą lovą ir žudanti visus, kas joje miega.
-    Kodėl?
-    Nes tai lova, kurioje man  atsitiko kažkas baisaus ir aš nenoriu, kad kas nors būtų laimingas lovoje, kurioje aš buvau nelaiminga.
-    Hmm, bet aš kažkaip turėsiu miegot šitoj lovoj.
-    Na tavęs aš nežudysiu.
-    Ne?
-    Ne. Tu būsi toks suglumęs veikėjas stebintis visas žmogžudystes ir tik vėliau filmo eigoje žiūrovai ims suprasti, kad tu esi jų priežastis.
-    Taigi aš blogietis?
-    Na taip, bet aš blogesnė. Aš žudau žmones. O tu tik mane vieną nužudei ir dabar labai gailiesi.
-    Aš gailiuosi? Numirsiu iš juoko.
-    Ha-ha. Dar reikia sugalvoti pavadinimą.
-    Gal „Paniekinta‘?
-    Ne, netinka. Niekas iš anksto neturi suprasti, kad aš auka.
-    Okei, tada „Neišprievartauta“?
-    Tavo jumoro jausmas! O sugalvojau- „Lova”. Paprasta ir tikslu. Be to tai įprastas pavadinimas, tiesiog daiktavardis, kaip „Skambutis“, „Pagieža“, „Peržiūra“.
-    Lova?
-    Na, balsas anonsuose skambėtų daug baisiau.
-    Lova.
-    Aš sakiau anonsuose, tau nereikia tai kartoti.
-    Lova!
-    Baik jau.
-    Oh, nesakyk, kad bijai savo pačios siaubo filmo.
-    Nebijau.
-    Lova.
-    Jeigu šviesa būtų įjungta, nerodytų siaubo filmo ir aš nesėdėčiau konkrečiai ant šitos lovos, jausčiausi jaukiau.
-    Kadangi dabar gali ateiti dvasia ir nužudyti tave, nes tu dažnai miegi šitoj lovoj?
-    Prašau liaukis.
-    Negaliu, man tai patinka. Gerai, jau gulkis.
-    Ką tu darai?
-    Bandau apginti tave nuo didelės blogos tavęs.
-    Nebandyk.
-    Kodėl?
-    Nes tu iš manęs šaipaisi.
-    Nesišaipau, atsigulk. Lova nemėgsta kai tu ant jos neguli.
-    Tu vėl pradedi!
-    Nepradedu, užsičiaupk ir gulėk, mažoji žudike.
-    Ei, o… vau, gerai užsičiaupiu. Vau.
-    Gera mergaitė.
Gyyyrgžt
-    Kas čia buvo…?

Rodyk draugams

Comments Komentavo 4 »

Mama tave perspėjo saugotis tokių vyrų. Visos mamos perspėja savo dukras dėl jų. Tai tokio tipo vyrai, kuriems nusišypsojus, tavo mintys ima painiotis. Tai tokie vyrai, kurie sėdėdami prie iškilmių stalo su tavo artimaisiais, nuleidę ranką po stalu, ima glostyti tavo šlaunį. Tokio tipo vyrai daro tau prakeiktai blogą įtaką.

Didelis Piktas Vilkas

Didelės didelės akys, kad geriau tave matytų. Didelės didelės rankos, kad liestų tave. Dideli dideli dantys, kad galėtų tave suvalgyti, jei tik tu panorėsi.

Didelis Piktas Vilkas- ryškus, žavus ir pavojingas. Visada ieškantis naujos aukos, puolančios jam į glėbį. Tik šį kartą jos neišgelbės joks medžiotojas. Tik ne nuo tokio tipo vilko.

Tu sėdi prie savo stalo, žmonės šurmuliuoja aplink tave. Tu žiūri į monitoriaus ekraną, tavo pirštai lengvai, skubiai liečia klavišus, tu darai viską, kad tik nepakeltum galvos ir nepasižiūrėtum į jį. Todėl, kad vos sutikus jo žvilgsnį, tu imsi taikyti pasakas tikriems žmonėms, tikram gyvenimui.

Tu jauti, kad jis žiūri į tave. Pašaipiai šypsosi, matydamas tavo pastangas. Jam tai patinka. Patinka, kad tu negali savęs suvaldyti, kada tai liečia jį. Net žinodama tai, net susierzinusi, kad negali pasipriešinti jo valdžiai tau ir pasipūtimui, tu negali niekuo sau padėti ir pakeli akis. Štai ta lengva triumfo šypsenėlė jo veide, štai akys sklidinos linksmumo, pasitenkinimo ir geismo.

Visada geismo.

Tai tavo galia. Tu žinai, jis tavęs geidžia. Tai maža pergalė, žinant kaip stipriai tu geidi jo, tačiau tu susirenki savo trofėjus, kad ir kokie nereikšmingi jie yra. Tu studijuoji jo veidą, netikėtai supratusi, kad nieko nebegali jame įskaityti. Jis turėjo visą gyvenimą savo pokerio lošėjo kaukei prisitaikyti. Čia tik tu naujokė.

Jis gražus. Tai paviršutiniška, tačiau taip yra, ir tu žinai, kad tai viena iš priežasčių, kodėl tu nori jo. Jis intelektualus ir sąmojingas, ramus, pasitikintis ir laisvas. Tu per ilgai užsispoksojai, pajutusi kaip jo veide formuojasi šypsena ir jis stengiasi nesusijuokti garsiai.

Jis pakreipia galvą, nežymiai gestikuliuodamas į šalia esantį nedidelį kambarį. Jis atsistoja ir, metęs tau kviečiantį žvilgsnį, prasibrauna pro žmones, uždarydamas paskui save duris. Net nebandydama jo ignoruoti, tu atsikeli iš savo vietos ir nuseki paskui jį. Įėjusi į kambarį, užrakini duris už savęs. Jis kelias sekundes gėrisi tavimi, net neslėpdamas savo pergalingos šypsenos, ir tau norisi gerai pliaukštelėti jam vien tik todėl, kad jis toks. Jis palinksta prie tavo lūpų švelniai bučiuodamas, tavo rankos pakyla prie jo kaklo, plaukų, pečių, stengiesi priglausti jį kuo arčiau savęs. Tačiau jis atsitraukia ir, akimis įspėdamas tave, priglaudžia pirštą tau prie lūpų „Šššš..“

Jo aistringos lūpos paliečia tavo kaklą, o ranka švelniai įslysta tau į kelnaites. Tavo kvėpavimas darosi paviršutiniškas ir dažnas nuo kiekvieno jo lūpų ir pirštų judesio. Jis liečia tave būtent taip, kaip tu to nori, būtent taip, kaip jam patinka. Tu tik bandai išstovėti ant kojų, bandai išsaugoti protą ir mėgautis jausmu, sukeltu jo pirštų. Tu tik koncentruojies ties augančiu karščiu ir kojų virpėjimu, kada jo pirštai įeina į tave. Vibruojanti riba pasiekia tave ir tu, užsimerkusi pro vokus, matai tamsoje sproginėjančius ir išnykstančius taškelius.

Jo rankai atsitraukus, tu pakeli savo veidą ir tą pačią akimirką jūsų lūpos susitinka. Apsiblaususios akys šypsosi, o rankos apsiveja tave. Tu jautiesi sugrįžus į savo pasaką.

Jis nutraukia bučinį ir lūpomis nuslydęs iki tavo ausies karštai sušnabžda: „Aš kraustausi iš proto dėl tavęs“. Tu šypsaisi. Tu šypsaisi ta pergalinga šypsena, kuri paprastai puošia jo veidą. Jis žiūri į tave susižavėjęs. „Aš kraustausi iš proto dėl tavęs“- pakartoja tyliai, palikdamas vos juntamą, lengvą bučinį tavo lūpų kamputyje.

Didelis Piktas Vilkas paprastos Raudonkepuraitės prijaukintas.

(mano variacija Kismetui)

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »