BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Posts Tagged “ne eilės”

Sėdėdama tyliai stebiu, kaip taurėj burbuliuoja svaiginantis gėrimas ir dūšioj putoja, kyla, nerimsta keistas pavasarinis viralas. Košė iš neatsakytų laiškų, ištrintų žinučių, pamynusių bet kokį dieviškumą. O tuo tarpu mano „to do“ lape: nupirkti maisto ir įrašas apie moteriškumą. Kas yra tas moteriškumas, iš ko jisai spaudžiamas? Ar nusako jį kaina etiketėje apatinių iš permatomo audinio? Moteriškumas - žiaurumas - žaismingai apnuogintas plokščias pilvelis. O gal tai kažkas ypatingai saldaus, kaip galva palinkus virš vaiko lovelės? Gal tai sijonukas nusižiūrėtas dar gruodį, bet taip ir nenupirktas. Gal laukimas parėmus palangę tamsoj ir ašaros tos kur be pagrindo. Ar randamas jis banaliuose žodžiuose sveikinimų, kurie skamba kaip epitafijos? Ant rytais suglamžytos pagalvės, persunktos meilės utopijomis? Visa tai štampai. Net jei pasakyčiau - moteriškumas tai stiprybė. Aš sumeluočiau. Bejėgiškumo kaukė? - tai lyg ištvirkavimas prisidengiant nekaltybe. Jis arba yra arba jo nėra nuo pat pradžių ir gana apie moteriškumą. Neverta ieškot tarp eilučių, blaškantis tarp abejonių ir nervingumo, kokią rolę prigimtis skyrė kekšės ar karalienės. Mano lytis - dešimt minučių isterijos prieš gaminant jam vakarienę.

~

Rodyk draugams

Comments Komentavo 2 »

Jei jis guli negyvas

Žodžiai jau nepadės.

Išgalvotasis dievas

Tų maldų negirdės,

Paleistų bumerangu

Tiksliai, negailestingai

Vien todėl kad sugrįžtų

Neatplėštais laiškais.

Per vėlu jau mylėti,

Verkti, apgailestauti

Jeigu guli negyvas jis

Ant sušalusios žemės.

Jei nukrito ir guli

Niekam nebenaudingas,

Neprivalo gyventi,

Apsimest abejingu.

Ne pavargęs, ne piktas

Ne ligotas, ne alkanas

Toks truputį išblyškęs

Bet gražus ir vėl laisvas.

~

Rodyk draugams

Comments Komentavo 2 »

Gydomuosius bučinius vartoti visiems be išimties.

Juos galima ryti,

Kramtyti,

Laižyti.

Jais galima kvėpuoti,

Priglausti kur skauda,

Įtrinti į nutirpusius pečius.

Jų galima perdozuoti

Be jokios ligonio kortelės,

Be jokio griežto grafiko.

Profilaktiškai ir kuo dažniau.

~

Rodyk draugams

Comments Komentavo 4 »

Daktaras, kuris gydo mane nuo gyvenimo (ir labai brangiai ima, nes garantuoja rezultatą), dažnai kartoja: - Vaikeli, tik nesikūprink. Būsi susigūžus, niekas tavęs nepastebės- ilgiau gyvensi. Ilgiau kankinsies.
Jis man priminė tokį ne naują, bet įdomų žaidimą iš vaikystės. Reikia išeiti į gatvę ir eiti tiesiai ir tiesiai ir tiesiai ir niekur nepasukti, ir visas kliūtis peržengti, peršokti, persikabaroti pagaliau. Ir taip kol neatsibosta. Vaikystėje atsibosdavo gana greit, todėl susigalvodavome ką nors kitą. Dabar taip greit nesusigalvoja, todėl aš neapeinu tik žmonių, tegul patys mane apeina, traukiasi iš kelio. Aš dabar kaip tas pats pirmasis šliužas išlipęs iš vandenyno gelmių ir mano galūnės jau nori bet, nelabai dar pritaikytos sausumai, moka tik tiesiai. Yep, babe, evolution has not always been kind to you.
Kas apsirūkius? Aš apsirūkius? Neee… aš dar tik šildau dūmą ir šiaip velnius vaikau.
Todėl sėdžiu, kaip niujorkietiškas pacanas “los dias”, plaukai į arklio uodegą, kapišonas iki nosies ir pasiutusiai žvėriškai visų neapkenčiu vaizduoju pizdec kokią užsiėmusią. Mano smegenys liko darbe, stiklainyje ant stalo. Auginu jas ateičiai. Ateitis nuostabi. Prašau, kol kas nelįskit į mano galvą, ten tuščia, viskas liko ant darbo stalo.
Man rodos aš užsiciklinau. Man rodos aš užsiciklinau.
Su artimaisiais ir draugais elgiuosi kaip koks nevykęs kompiuterinis virusas. Tipo aš tokia vargšelė, nelaiminga, jėgos baigia išsekti, tai jūs patys, būkit geri, išsitrinkit ten pas save ką nors labai svarbaus, kokią programėlę susigadinkit. Ir mane išsiuntinėkit visiems savo pažįstamiems. Ar sunku jums? Sunku? Tai tada ką nors tokio nelabai reikalingo. Pagalvokit, jeigu kiekvienas ištrins po smulkutį nereikalingą, nereikalingo pasaulyje bus daug mažiau…
Suprask, man- stabligė. Bet ne ta, kur nuo purvinų žemių užsikrečiama. Liūdna.
Heal me, my darling, heal me, my darling.
Atsilaikysiu kaip nors iki gruodžio, ne ilgiau. Tada tau atskleisiu viską, ką žinau. Pavyzdžiui, kodėl taip kvailai elgiuosi. Skaitau tarp eilučių, o paskui gailiuosi. Jei iš musės dramblys 100 procentų- bledstva. Kaip ten sakė F. nesapnuoji šiaip sau. Šiaip sau iš vis niekada nieko nebūna. Vėjas nešioja sėklas, kad užderėtų reik šūdo. Jeigu dzen užsikimšęs, pasinerkim į dao. Paskui pažiūrėsim kas iš to gavosi. Galvojame meilė- gauname tik pagalį. Simbolizmas tragiškas, nereik būt aiškiarege. Vandenynas gilus, o ant kranto sausa. Nuo savo balso prarandu klausą. Repuoju kas antrą dieną, ne dažniau. Atrodo viskas. Pabrauk reikalingus. Surūkiau.

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »

Aš norėčiau nutraukti tą keturias valandas trunkančią tylą,

Tik bijau, kad dabar tu žiūri krepšinio rungtynes Ispanija - Serbija

Ir manęs neišgirsi.

Todėl įsiveriu į adatą dvigubą juodą siūlą

Ir lėtai stambiais dygsniais užsisiuvu lūpas.

Kraujo nėra. Skausmo nėra.

Bet aš bent jau negaliu kalbėti.

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »

Pašoki nakties vidury su aiškiu šūksniu lūpose:
Hjuston! Ai hev a problem! Ai hev a problem!

Bet gi ne- štai mėnulis, štai medžiai, į stiklą beldžias lietus.
Hjuston, ai em ol rait, okei. Viskas tvarkoj, Hjuston.

Pasiraivai, nusišypsai, pakalbini šunį, meiliai paglostai katę,
Skaitmeniniame rojuj save užfiksuoji nuspaudusi knopkę.

Tačiau tolumoj atsišaukia kažkas šnabždesiu ar trenksmu.
Ei, du ju hev sam problem? Hau a ju, Hjuston?!

:)

Rodyk draugams

Comments Komentavo 4 »

Juodosios atminties skylės,

Priešingi poliai atstumiantys vienas kitą,

Noras užvaldyti nesuvaldomą.

O jos viską mato,

Tos tavo kovo mėnesio Žuvys.

Mato ir tylėdamos gęsta

Pasibjaurėjusios.

*

Vienuolyne undinių gyventi tikrai nesaldu

Įstatai draudžia kvatotis, taškytis, vaikytis miražą,

Ar dėl to auksašonė žuvis keistu Meilės vardu

Dvesia meldais apžėlusiam prūde už mūsų garažo?…

*

ir trys:

Žiaunomis filtruoju, košiu švelnumą. Iš vandens, iš oro, gyvai… Aštrų peleką atsargiai nukreipdama, kad tik nesužeisčiau. Susikaupus renku, atsijoju liūdesį tavo, baimę ir nuovargį. Švelnumas- tai tokia smulkmena. Švelnumas- tai toks rei-ka-lin-gas daiktas.

*

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »

Mes ilgaausiai pliušiniai zuikučiai, įrašyti į begalę statistikų, prikimšti įvairiausių devaisų ir patirties ieškoti tamsoje. Arčiau kaip sms’as neįsileidžiame į aptvertą širdies teritoriją. Bet kartais mėnuliui kraupiai žiūrint į langą, mes imam ir pagauname signalą. Tarytum personalinį satori. Tada jau kabinamės, nors ir mažuoju piršteliu, už kiekvieno praslystančio momento.

Išsitrynusi jau riba. Tolimas? Artimas?

Žmogaus pasienis- susvetimėjimas.

Bereikšmius žodžius tariam bespalviais balsais.

Krantas ne krantas- sala ne sala- tiktai

Pastovia valios jėga, tik tikėjimu, viltimi

Priverčiam plaukti debesis.

Ir vadinam dangaus valdovais save,

Ir bijom viens kito- išduoti- ne kartą išdavę.

Ar tai meilė mus verčia judėti? Nes viltis juk akla.

Bet štai krantas tas, kur debesys plaukia laisvai,

Ir medžiai linksta prie vandens, kaip ir mes

Siekiame siekiame, gal šį kartą ir pasiseks

Turėti tą pasirinkimą arba-arba.

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »

Iš ko padaryti debesys?

Iš vandens lašų-

Man sakai.

Nekalbėk niekų,

Debesis sudaro pūkai

Baltų ir pilkųjų gervių.

O dėl bendros prabangos

Aukojama plunksna

Gulbės kiekvienos.

Debesys renka pūką

Topolių, pienių ir ievų,

Danguje juk sausa, matai?

Ir mano maža dukterėčia

Iš senos pagalvės dažnai

Ištraukus plunksnelę jiems tiesia.

***

Myli- nemyli…

Myli, nemyli.

Ramunės žiedas delne

Lyg pati meilė!

Būrimas jai

Ne skausmas, ne bausmė,

Ne kraujas, ne mirtis…

Nors akimirkai

Meilę atspindėti

Tarsi saulės zuikutį

Pudrinės veidrodėlyje

Šviesiaplaukės rankoje.

*

Rodyk draugams

Comments Komentavo 2 »

Vaikystėje man atrodė, kad balionai, tai kažkas “iš dūšios” (tada man juos pūsdavo burna). Ir dabar dar nesu tikra. Juk kažkas pripildo juos savo kvėpavimu ir jeigu tokį balioną paleisi, tai nežinia kas gali atsitikti. Aš visada balioną laikydavau stipriai, net siūlą apsivyniodavau aplink pirštą. Dėl viso pikto. /I.B./

Tas jausmas,

Kad kažkas žiūri tau į nugarą

Niekada neapgauna.

Atsigręžk, nagi, atsigręžk

Šnabžda jis į kaklą,

Žadindamas smalsumą ir šaltį stubure.

Ir štai požeminės perėjos palubėje

Sustingęs žalias balionėlis

Pilnas savo tuštumos (?)

Ir be manęs perėjoje

Nei gyvos dvasios…

————————–

Rodyk draugams

Comments Komentavo 3 »