BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Lapkritis 2014 archyvas

Ir kai jis atėjo tą tamsų, šaltą ir vėjuotą vakarą aš supratau, kad šiąnakt neteks miegoti ir visas pasaulines problemas reikės išspręsti vienu rankos mostu. Na, o jeigu ne mostu tai tikrai kelias valandas besitęsiančiu pokalbiu ir aš surasiu tūkstantį paaiškinimų, kodėl viskas bus gerai ir dešimt tūkstančių priežasčių, kad jis nusišypsotų. Aš juk tik iš pradžių abejinga ir beširdė atrodau, kadangi mano toks įvaizdis ir odos spalva tokia speciali maskuojanti, visiems gyvenimo atvejams, bet tai absoliutus melas ir mergaitiški išsikalinėjimai ir panašūs apibendrinimai. Todėl viskas bus gerai.

Taigi aš jį visaip bandau išblaškyti ir linksminti, ir petį jam glostyti ir pozityviai iš visų pusių nuteikti, nes jis gležnas ir pažeidžiamas ir ne laikas dabar į liūdesį bei depresiją nugrimzti. Kad to išvengti švelniai imu už alkūnės ir veduosi žaisti pulą, lėtai ir sklandžiai ridenu stalu, žiauriai gracingai pasilenkdama ir tuo džiugindama akį bei kitas kūno dalis. Pasakoju istorijas ir užkalbinėju dantis, girdydama iki reikalingos kondicijos džintoniku. O tada už kitos alkūnės veduosi namo this time it‘ll be hungry, rough, like a battle, no give and take, no sense, just take, take, take, rip and tear, make me warm, make me feel, make it over mylėti lėtai ir švelniai, ir murkti į ausį, ir bučiuoti po milimetrą, ir šimtąjį kartą žadėti, kad viskas susitvarkys, ir aš viską dėl to padarysiu, tik patikėk manim, gerai?..

Ir tu žinoma tiki, nes aš šakės kaip moku įtikinti jeigu reikia, o man kažkodėl vėl pasirodė, kad reikia… Net jei ne iš karto, bet palaipsniui pas mus ir šviesa lange, ir ginti bei saugoti, ir pasakoti anekdotus prieš miegą kada liūdna ir skaudu. Tikrai tikrai.

~

Rodyk draugams

Comments Komentavo 2 »

Love isn’t brains, children, it’s blood; blood screamin’ inside you to work its will.- Spike

Naktį atėjo žydroji fėja - krikštamotė, atsinešė ąsotėlį molinį, pastatė šalia, šypsojosi meiliai. Žydra buvo jos pižamėlė medvilninė ir tikras fėjiškas gobtuvas.
Kas atsitiko, mergaite, klausinėjo ji manęs, kas įvyko?..
Kad meilė tavo žaltvyksle pavirto, kviečia ji ir vilioja, klaidina ir skaudina?..
Kas atsitiko, kad meilė tavo olimpine ugnimi dega, perduodama ji iš rankų į rankas, iš lūpų į lūpas, tėvo - sūnui?
Lingavo galva fėja - krikštamotė ir Andriaus kryžius raudonas lingavo kartu su ja - šventoji raidė X, nekintama, paslaptinga.
Sek burtų lazdelę, sakė ji man, ir vedžiojo prieš akis diriguodama, o aš dainavau, dainavau jai prarastu undinėlės balsu.
Kas atsitiko, mergaite, klausinėjo fėja, kad meilė tavo pulsuojančia žvakės liepsnele tapo, užkalbama ji lyg dantų skausmas, liejama ji skystu vašku puodeliuose?..
Išsiėmė fėja stetoskopą, kad širdies mano pasiklausytų, bet neišgirdo nieko daugiau, tik teliuškavimą tylų, tamsų, neramų.
Kas atsitiko, mergaite, kad meilė tavo elfų ugnimi virto, šviečia ji bokšte aukštam niekam nepasiekiama?..
O aš žiūrėjau jai į akis geltonas, - kas atsitiko, krikštamote, kas atsitiko, kad nei viena tų ugnių manęs nešildo?
Užklojo fėja man veidą antklode, paėmė į rankas skalpelį ir kateterį, nuleisti kraujo norėjo, ir ėmė vanduo tekėti - sūrus, juodas, ledinis.

~

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »

Jeigu tu tai skaitai, žinok - mano širdis blaškosi vėjyje lyg aitvaras, o lynas - tavo rankose ir, jeigu nori, tu gali ją išlaikyti.

~

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »