BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Balandis 2015 archyvas

Tokiam pavasariui širdyje ne vieta,
Kai meile svetima alsuoja man Balandis.
Ir vėl ne aš, ne nuotaka, ne nekalta,
Kurios pečius apgaubia šermuonėlio kailis.
Ir tie - įpratę mano lova nepasidalinti
Tegul kvatojasi ir žada apgaulingai.
Nes faktas, man į juos tik nusispjauti.
Negali jie manęs paversti nemirtinga.
Vėl meile svetima užsmaugia mano
Medaus mėnuo. Toks plonas, auksaragis.
Širdis lygi kraštų pripildyta žiemos
(kaip kvaila perskaitinėt senus logus).
Kaip kvaila perskaičiuoti visus sakinius
Skūpių žinučių. Lyg ieškočiau Toroj
Pranašo vardo keturių raidžių,
Ar lyg apgirtus skęsčiau Mirties jūroj
Apsuptyje undinių negyvų.
Bejėgę ašarą nubraukt ranka
Sustingt išgirdus žodį Niekada
Lyg Hokusajaus didelė banga.
Žinoti,
Kad veidrodyje aš pakankamai jauna
Dar prabangi, kaip kailis leopardo.
Faktas, kad tau jau nusispjaut. O man gana
Vadint gyvenimu šį krūpčiojimą miokardo.

~

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »

Girdėjau kaip viena rašytoja pasakė: „Vyras vėl įkrito į užsimetusios kojinės būseną”. Miriau iš juoko, tiksliau nepasakysi, net įsivaizdavau:
Guli jis toks už sofos dulkiniausiame kampe, būtinai nosimi įsirėmęs į plintusą, ir liūdnai mąsto apie Fidelį Kastro, nude art ir dešreles. Karštas dešreles su tirštu padažu ir svogūnėliais. Dešrelės, tarp kitko, paskutines kelias valandas išlaiko didžiulę persvarą prieš erotiką ir politiką. Visi jį pamiršo, jis niekam nereikalingas. Tiesa, faktas kad jis pats to siekė beveik neesminis. Jam matote laikinai reikėjo erdvės, atstumo ir laisvės. Jis juos gavo. Užsimetusi kojinė dabar to gero turi per akis, bet pasirodo jam jų nebereikia ir jis ima šniurkščioti nosimi - taip ir žinojo - niekam jis nereikalingas. Tačiau tolumoje jau girdi mielą balselį: „Kur tas bjaurybė?” ir gyvenimas įgauna šviesesnį atspalvį - tuoj jis bus surastas, nupraustas ir pamaitintas, nes erdvės, laisvės ir atstumo, pasirodo, užtenka ir visai mažos dozės.
Kaip sako mano brangiausias „Su mumis, vyrais, lengva. Su mumis geruoju ir viskas bus gerai”. Kas tas „geruoju” išsiaiškinau mokslinių bandymų metodu.
Tai reiškia:
Nemušti jo keptuve.
Maitinti.
Klausytis kai jis kalba.
Visus jo priešus prakeikti amžiniems spuogams ir karjeros žlugimui.
Visada palaikyti JO pusę, net jeigu jis… (čia įrašyti ką nors baisaus).
Niekada, niekada piktai ir iš tikrųjų jo nebarti, o tik švelniai ir iš meilės.
Aklai juo pasitikėti, jei jau pasirašei būti jo moterimi.
Nevalyti dulkių nuo jo daiktų ir nestatyti savo kvailų vazonėlių su gėlėmis arčiau kaip pusė metro nuo jo aparatūros. (Šitas punktas šventas, patikėkit manim.)
Na ir žinoma, laiku ištraukti jį iš užsimetusios kojinės būsenos, tą momentą lengva atpažinti iš vis pasikartojančio kūkčiojimo kampe už sofos.

~

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »

Šiandieną praradau budrumą, nespėjau nerti į artimiausius krūmus ir pratūnoti ten sulaikius kvėpavimą, ko pasekoje buvai žvaliai pastverta už rankovės. O apsimesti, kad tai visai ne aš, proto pritrūko. Ir vos ne valandą turėjau klausytis visiškų nesąmonių peršamų man emocingu ir cypiančiu balsu.

Moteriškės tos nebuvau sutikus jau keletą metų, dėl mūsų išsiskyrimo nei kiek neliūdėjau, tačiau mano dvasinio atšiaurumo ji vis tiek neįvertino ir tuoj pat užvertė mane svarbiausiais savo gyvenimo faktais. Iš principo jos tiradoje sematinio krūvio užteko vos kelioms frazėms. Apie labai naudingus žmogaus organizmui ir gyvenimo kokybei papildus, be kurių jau nebeišgyvensiu ilgiau nei savaitę (šitoje vietoje man kažkaip pavyko atjungti dešimčiai minučių savo klausą). Ir tai, kad ji taip ir neištekėjo ir jokio draugo neturi.

Bet kaip pasirodė, neištekėjo ji visai ne dėl to, kad nepasitaikė jai patinkančio žmogaus, bet dėl ideologinių įsitikinimų. Ji atrado ir pripuolė prie feminizmo ištakų ir pagaliau jai nušvito, kas gi tokie yra vyrai ir kaip su jais kovoti. Čia aš tuoj pat prisiminiau pernykštį skandalą apie žmogelį, kuris paleido ir nutupdė kosminį zondą į praskriejančią pro Žemę kometą, ir kurio vos nesudraskė minia feminisčių dėl jo dėvimų marškinėlių su apsinuoginusia mergina. Todėl pilnai patikėjusi, kad jų gretose tikrai egzistuoja kažkoks tai radikaliai ekstremistinis sparnas, tylėjau dėl viso pikto vis palinksėdama galva.

Negana to ji, pasižiūrėjusi į mane įdėmiai ir su nerimu, kaip į buką penktaklasę sugebėjusią įveikti tik du pirmus daugybos lentelės stulpelius, paklausė ar aš turiu vyrą arba vaikiną. Ir nespėjus man droviai atsakyti instruktavo, kad tuoj pat turiu išsiaiškinti visas jo praeities tamsiąsias dėmes, maitinti jį išskirtinai sausa duona ir vandeniu iš krano ir užkirsti kelią dauginimuisi bei panašiems malonumams. Supratusi, kad vargšelei neįtiko visi ir kiekvienas vyras atskirai, ėmiau mekenti kažką apie susitikimą į kurį vėluoju ir naglai pamelavusi, kad būtinai susiskambinsim įlipau į pirmą pasitaikiusi troleibusą.

Nevirškinu fanatizmo. Fanatizmas - tai „būti teisiu“ bet kada ir bet kokiomis aplinkybėmis. Tai - aš žinau, kas teisinga ir kaip tai įgyvendinti. Tai - aš žinau tai, apie ką jūs, žemės kirmėlės, net neįtariate, todėl aš esu aukščiau jūsų. „Kairėn! Žengte marš!“ – o kas ne su mumis – tas iškrypėlis ir debilas.

Nors esu susidūrusi su viena malonia išimtimi. Pažįstamų rate teko bendrauti su prisiekusiu matematiku, kuris mėgino su užsidegimu ilgai ir išsamiai paaiškinti man kažkokią savo teoriją ir kokia ji įdomi bei svarbi. Iš jo kalbos, be jungtukų, supratau tik žodžius „erdvė“, „daugybė“ ir „grupė“ ir tai nesu tikra kad reikalaujama reikšme. Bet jis nemosikavo savo intelektu tarsi kuoka, grasindamas sutriuškinti mano nedasivysčiusį protą, ir nežiūrėjo į mane su atstumiančiu pranašumu. Jis pasakė: „Gaila, kad tu nesupratai. Ta teorija labai elegantiška, tau tikrai patiktų“. Kaip jau minėjau, tai gera išimtis. Nedrįsčiau net fanatizmu pavadinti, šiaip apsėdimas.

Kad ir kaip stengčiausi elgtis teisingai ir pagal fengšujų, po šiandieninio susitikimo visą pusdienį taip ir traukia vat paimti kažką ir paauklėti, paaiškinti kaip gyvent. Velnias, tai užkrečiama.

~

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »