BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Birželis 2015 archyvas

Tai buvo keista naktis. Trečią valandą suskambėjo telefonas. Numeris nepažįstamas, balsas - labai pažįstamas. Mes kalbėjomės trumpai, kokias dvi minutes, bet po to aš kelias valandas galvojau apie tą skambutį. Jūs gi žinote kokie tie skambučiai: iš pradžių balsas anoje pusėje skamba žvaliai, beveik džiaugsmingai, vėliau, tarp pauzių, tarytum pavargsta… ir, gavęs atsakymą į pagrindinį klausimą, užduotą tarp visų kitų, be spaudimo, su apsimestiniu lengvumu palinki jums viso ko geriausio ir nutrūksta trumpais pypsėjimais. Ir padėję telefoną į šalį, jūs galvojate: jau per vėlu, va kad taip prieš metus, prieš du, prieš dešimt.

Šitas skambutis buvo iš tokių, bet stengdamasi surasti jam vietą savo praeityje, aš supratau, kad man nepavyks. Aš perkračiau galvoje praėjusių laikų tuščius kambarius ir miegamuosius, staliukus kavinėse, kur sėdėjau viena prie atšalusios kavos puodelių ir pamačiau, kad tas prakeiktas skambutis neįsipaišo į jokį interjerą. Aš mėginau ištiesti ranką į tamsų ateities koridorių, ir jame aklai, apgraibomis padaryti kažkiek vietos tam skambučiui. Beviltiška. Jeigu jis būtų suskambėjęs kitu laiku, aš būčiau apsidžiaugusi labiau. Netgi labai stipriai. Bet telefonas suskambėjo praėjusią naktį ir tai reiškia tik vieną: pašnekovas apsiriko gyvenimu. O kitame gyvenime šitas abonentas jau atjungtas.

~

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »

Upės teka lygumomis dažniausiai užgimusios kalnuose.

Upės yra lyg keliai, tik dar geriau.

Tuo, kad išplauna iš galvos visokias paikystes

Ir išvalo sielą.

Upėje į šūktelėjimą: „Žmogau, tavo siela tokia balta!” -

Pakelia galvą vidutiniškai kas trečias.

Galėtų būti ir daugiau, bet likusieji nirvanoje,

Visiško atsiribojimo nuo blogio būsenoje,

Kurios nepasieksi niekur kitur

Tik pasroviui, padėdamas sau irklu.

Upė neišvengiamai atves tave iki jūros.

Jūra - tai jau visai kita istorija.

~

Rodyk draugams

Comments 1 komentaras »